„Žlugo.“ Rusijos „skylė“ padidėjo 6 kartus ()
Išlaidos išaugo 20,2 %.
© Банк России (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Current_Russian_ruble_(banknotes).png
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po naftos ir dujų pajamų kritimo Rusijos biudžetas susidūrė su nauju galvos skausmu.
PVM surinkimas – pagrindinis federalinio iždo mokestis, įskaičiuotas į visų prekių ir paslaugų kainą šalyje ir užtikrinantis vyriausybei kas trečią mokesčių pajamų rublį – 2025 m. pirmąjį pusmetį realiai sumažėjo, rodo Finansų ministerijos duomenys.
Sausio–birželio mėnesiais iždas surinko 6,999 trilijono rublių PVM (76 mlrd. eurų), palyginti su 6,521 trilijono rublių (70 mlrd. eurų) prieš metus. Nors pajamos nominaliai padidėjo (7,3 %), šis padidėjimas buvo mažesnis nei infliacija (9,4 %). Taigi, realiai PVM surinkimas sumažėjo 2,1 %.
|
PVM dinamika yra netiesioginis ekonominio aktyvumo rodiklis, rodantis ekonomikos atvėsimą, pažymi Natalija Orlova, „Alfa Bank“ vyriausioji ekonomistė.
Pasak „Rosstat“, iki gegužės mėnesio Rusijos BVP augimo tempas sulėtėjo daugiau nei tris kartus – nuo 4,1 % praėjusiais metais iki 1,2 %; pramonės augimas sulėtėjo 2,5 karto (iki 1,8 %), mažmeninės prekybos apyvarta – keturis kartus (1,8 %).
Pagal biudžeto įstatymą, Finansų ministerija vos per vienerius metus turi surinkti 15,456 trilijono rublių PVM (170 mlrd. eurų), o per pirmąjį pusmetį įvykdė tik 45 % plano. Kitos ne išteklių pajamos taip pat atsilieka beveik mėnesiu – per šešis mėnesius jų įvykdyta tik 43 % plano, pažymi „Raiffeisenbank“ analitikai.
Finansų ministerijos duomenimis, iki birželio pabaigos iždas gavo 12,85 trilijono rublių ne naftos ir dujų mokesčių – 12,7 % daugiau nei prieš metus.
Tuo pačiu metu naftos ir dujų pajamos sumažėjo 16,9 % iki 4,735 trilijono rublių. Dėl to bendros biudžeto pajamos, palyginti su praėjusiais metais, praktiškai nepakito – 17,585 trilijono rublių, palyginti su 17,097 trilijono rublių.
Tuo pačiu metu išlaidos išaugo 20,2 % iki 21,278 trilijono rublių. Dėl to per šešis mėnesius biudžete susidarė 3,694 trilijono rublių (40 mlrd. eurų) „skylė“ – 6 kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Finansų ministerijos pelno mokesčio planui taip pat iškilo grėsmė, pažymi RANEPA biudžeto politikos tyrimų laboratorijos vadovas Ilja Sokolovas.
Po padidinimo biudžete tikėtasi surinkti 4 trilijonus rublių (43 mlrd. eurų) – dvigubai daugiau nei pernai. Tačiau pelnas ekonomikoje pradeda kristi – sausio–balandžio mėn. rezultatais jis buvo 1,4 % mažesnis nei pernai.
Norint įvykdyti biudžeto deficito planą, vyriausybė antrąjį pusmetį turi sumažinti išlaidas 7 %, o tai labai mažai tikėtina, rašo MMI analitikai. Labiausiai tikėtina, kad išlaidos toliau augs, sutinka MMI, „Raiffeisenbank“ ir „Orlova“ iš „Alfa Bank“.
Remiantis N. Orlovos skaičiavimais, Finansų ministerija per metus išleis 45 trilijonus rublių, o ne 42 trilijonus rublių, kaip planuota biudžete. MMI duomenimis, biudžeto deficitas gali viršyti 8 trilijonus rublių (87 mlrd. eurų), arba 3,6% BVP. Kad sudurtų galą su galu, vyriausybė gali griebtis naujų vienkartinių mokesčių surinkimų, teigia N. Orlova.