Neįtikėtini smūgiai. „Kiekvienai iš 40 didžiausių gamyklų.“ Rusijoje paralyžius ()
Niekada nepavyko pereiti prie vietinės įrangos.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=FjRj_rCRLrU&t=114s
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dėl sankcijų Rusijos naftos kompanijos patiria problemų remontuodamos naftos perdirbimo gamyklas, kreipdamasis į Federacijos Tarybą pareiškė energetikos ministras Sergejus Civiliovas.
Pasak jo, naftos perdirbimo gamyklose atsiranantys „gedimai“ susiję su įrangos tiekimo problemomis. Jai taikomos Europos sankcijos kaip invazijos į Ukrainą pirmojo paketo dalis – 2022 m. vasarį.
„Kodėl kartais pasitaiko prastovų? Nes dabar, sankcijų režimo metu, tarkime, remontui suplanuoti 4 mėnesiai, bet kažkas vėluoja, kažko mes negauname“, – „Interfax“ cituoja S. Civiliovą.
|
Ministras pridūrė, kad dėl sankcijų apribojimų naftos perdirbimo gamyklų remonto „terminai keičiasi“. „Ir mes esame priversti kompensuoti šiuos pokyčius“, – sakė Civiliovas.
Praėjusiais metais, anot „Reuters“, naftos perdirbimo apimtys Rusijos gamyklose sumažėjo iki žemiausio lygio per 12 metų lygio po to, kai virtinė Ukrainos dronų atakų sustabdė mažiausiai 10 didžiausių gamyklų, kai kurios iš jų buvo priverstos mėnesius stovėti nenaudojamos.
„Reuters“ šaltiniai pramonėje teigė, kad remonto sunkumai kyla dėl to, jog naftos perdirbimo gamyklos yra labai priklausomos nuo importuotos įrangos: jos buvo statomos ir modernizuojamos dalyvaujant Europos ir Amerikos įmonėms, tokioms kaip UOP ir ABB, kurios tiekė technologijas ir programinę įrangą kiekvienai iš 40 didžiausių gamyklų.
2000-aisiais užsienio projektavimo sprendimai sudarė 80 % naftos perdirbimo įrangos, ir net sovietmečiu naftos perdirbimo gamyklų technologijos buvo perkamos Vakaruose, ypač katalizinio riformingo įrenginiai, pažymi Sergejus Kondratjevas, Energetikos ir finansų instituto ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotojas.
Gamykloms niekada nepavyko pereiti prie vietinės įrangos, nepaisant valstybės vykdomos importo pakeitimo politikos. S. Kondratjevo skaičiavimais, iki 2024 m. tik 45 % naftos perdirbimo gamyklų siurbimo įrangos, 40 % kompresorių ir tik 30 % reaktorių bei kokso kamerų buvo vietinės gamybos.