„Staiga.“ 10 000 įmonių. Krenta ekonomika. Prasidėjo atleidimai iš darbo ()
Įveda ne visos darbo dienos režimą.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=90p_04l1qJM
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Darbo užmokesčio lenktynės, kurių metu 2023–2024 m. realiai (atsižvelgiant į infliaciją) jis išaugo atitinkamai 8,2 % ir 9,1 %, gali baigtis.
Centrinio banko nuomone, RF darbo jėgos trūkumas išlieka, tačiau tampa vis silpnesnis, ekonomika lėtėja, o paklausa mažėja – tokiomis sąlygomis įmonės turi mažiau paskatų išlaikyti darbuotojus.
Vis daugiau įmonių pasitraukia iš „darbo užmokesčio lenktynių“, nes pamažu išsenka galimybės perkelti kylančias darbo sąnaudas į pardavimo kainas, teigė Centrinis bankas. Balandžio mėnesį realusis darbo užmokestis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 4,6 %.
Centrinio banko duomenimis, pastaraisiais mėnesiais tapo ryškesni įtampos darbo rinkoje mažėjimo požymiai. Reguliuotojas konstatuoja darbuotojų poreikio ir aktyvių laisvų darbo vietų skaičiaus sumažėjimą.
Reguliarios daugiau nei 10 000 įmonių apklausos rodo, kad sumažėjo besiskundžiančių personalo trūkumu dalis (nuo 69 % sausio mėn. iki 66 % birželio mėn.). Antrąjį ketvirtį įmonės pastebėjo padidėjusį aprūpinimą personalu, pažymi Centrinis bankas.
|
Tai daugiausia vyksta dėl staigaus ekonomikos sulėtėjimo. „Daugelio respondentų darbuotojų poreikis sumažėjo dėl sumažėjusios produktų paklausos“, – rašo Centrinis bankas ir teigia: tokiomis sąlygomis faktinių ir siūlomų atlyginimų augimas sulėtėjo, o „įmonių planai dėl įdarbinimo ir darbo užmokesčio didinimo tapo santūresni“.
Dalis įmonių, kurios planavo didinti atlyginimus, dabar tikisi apsieiti be to, o kitos atsisako samdyti darbuotojus, įveda ne visos darbo dienos režimą, suteikia neplanuotas atostogas arba perėjo prie atleidimų iš darbo režimo.
Padidėjo tų, kurie tikisi, kad darbuotojų skaičius išliks nepakitęs, dalis (65 %, palyginti su 62 % sausio mėn.), ir planuojančių sumažinti darbuotojų skaičių (iki 11,5 %, palyginti su 6,9 % sausio mėn.). Centrinis bankas nurodo, kad tai labiausiai būdinga kasybos, mechanikos inžinerijos ir farmacijos sektoriams.
Didelė kasykla Jakutijoje atsisakė planuoto atlyginimų didinimo dėl mažėjančios anglies paklausos ir kainų; dėl mažėjančios paklausos maisto pramonės įmonė Uljanovsko srityje atidėjo balandžio mėnesį suplanuotą atlyginimų indeksavimą iki rugsėjo, o medienos apdirbimo įmonė iš Kirovo srities jį visiškai atšaukė; Sibiro vystytojai pradėjo didinti atlyginimus tik sezoninių komandų darbuotojams (5–10 %), nurodo Centrinis bankas.
Prekybos sektoriuje dirbančių žmonių skaičius per metus sumažėjo – daugiausia dėl masinio automobilių prekybos salonų uždarymo; didelė instrumentų gamybos gamykla Vladimiro srityje atsisakė planų samdyti papildomus darbuotojus, sumažėjus užsakymų skaičiui, pateikia pavyzdžius Centrinis bankas.
Didelis žemės ūkio technikos gamintojas Pietuose (Centrinis bankas niekada neįvardija konkrečių įmonių – tai buvo „Rostselmash“) turėjo atidėti darbuotojų atostogas nuo rugpjūčio–rugsėjo iki birželio, kad optimizuotų išlaidas ir išlaikytų darbuotojus, atsižvelgiant į žemės ūkio technikos pardavimų kritimą.
„S&P Global“ atlikta apklausa parodė, kad birželio mėnesį įmonės mažino savo darbuotojų skaičių – sparčiausiai nuo 2022 m. balandžio mėn.
Analitinis centras CMASF, artimas valdžiai, taip pat perspėjo apie neišvengiamą artėjančią „atlyginimų lenktynių“ pabaigą.
CMASF pažymi, kad samdomų darbuotojų atlyginimai BVP sudėtyje praktiškai išstūmė visus kitus pajamų komponentus (pirmiausia bendrąjį pelną):
„Panaši situacija anksčiau buvo stebima tik krizės laikotarpiais ir tuo pačiu metu rodo ribotus išteklius tolesniam atlyginimų didinimui.“
Daugelis negali suspėti su atlyginimų augimo tempu, pasiektu per pastaruosius dvejus metus, praėjusių metų pabaigoje sakė Maskvos valstybinio universiteto profesorė Natalija Zubarevič: „Mažmeninės prekybos tinklai jau staugia iš visų jėgų, logistikoje yra milžiniškų problemų.“
Analitikai neskuba daryti išvadų apie personalo krizės sumažėjimą. Naujausioje apklausoje (liepos 11–15 d., kurią taip pat atliko Centrinis bankas) jie sumažino realiojo darbo užmokesčio augimo prognozę šiais metais nuo 3,2 % iki 3 %.
„Žmonės dabar įsitikinę, kad ras darbą ir visada turės pajamas.“ Rusų susirūpinimas dėl nedarbo yra artimas istorinėms žemumoms, kaip rodo birželio mėnesį atlikta „Levados centro“ apklausa.
Personalo nutekėjimas į Maskvos ir Sankt Peterburgo aglomeracijas sukėlė trūkumą kaimyniniuose regionuose. Tos įmonės, kurios vis dar planuoja reikšmingą darbo užmokesčio didinimą, tai aiškina dideliu personalo trūkumu ir operacijų automatizavimo sudėtingumu, pažymi Centrinis bankas, kaip pavyzdį pateikdamas metalurgijos ir avalynės įmones, kurios planuoja didinti darbo užmokestį 20% ar net daugiau.