Vokietijai žaidimas baigtas. „Tai pirmas toks atvejis per 25 metus“ ()
Pirmą kartą nuo 2008 m.

© Ingo Joseph (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/germany-flag-in-front-of-building-109629/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugelį metų darbuotojai iš Rytų Europos buvo pagrindinis Vokietijos darbo rinkos ramstis, padėjęs spręsti senėjančios visuomenės problemą. Tačiau dabar situacija keičiasi – vis mažiau žmonių atvyksta į Vokietiją iš Lenkijos, Rumunijos ir Bulgarijos.
Remiantis naujausiais Vokietijos statistikos tarnybos duomenimis, 2024 m. – pirmą kartą nuo 2008 m. – iš Vokietijos į kitas ES šalis išvyko daugiau žmonių nei atvyko.
Tyrimo rezultatus, kaip praneša „Rzeczpospolita“, remdamasi „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, daugiausia paveikė darbuotojai iš Vidurio ir Rytų Europos, įskaitant Lenkiją.
Darbuotojai iš Rytų Europos jau seniai yra Vokietijos darbo rinkos ramstis, sušvelninantis neigiamą demografinės krizės poveikį. Dabar tai keičiasi – vis mažiau žmonių iš Lenkijos, Rumunijos ir Bulgarijos atvyksta dirbti į Vokietiją, rašoma pranešime.
|
Andrzejus Kubisiakas iš Lenkijos ekonomikos instituto pažymėjo, kad 2024 metais daugiau lenkų grįžo į Lenkiją nei išvyko į Vokietiją.
„Tai pirmas toks atvejis per 25 metus. Tendencija platesnė ir taikoma ir kitoms Vidurio bei Rytų Europos šalims, tačiau atsižvelgiant į demografinius iššūkius, tai gera žinia Lenkijai“, – rašė jis socialiniuose tinkluose.
Ekonomistas Thomas Liebigas mano, kad dabartinė situacija pasikeitė dėl kelių priežasčių. Tai apima:
- potencialo išsekimą – žmonės, norėję dirbti Vokietijoje, tai ir padarė;
- palankų ekonominį klimatą Rytų Europoje;
- nedarbas Rytų Europoje dažnai būna mažesnis nei Vokietijoje;
- ekonominis lygis Rytų ir Vakarų Europoje stabilizuojasi.
Thomas Liebigas paaiškino, kad laikai, kai Vokietijoje derliaus nuėmimo darbus atlikdavo žmonės su akademiniais laipsniais, baigėsi visiems laikams.
„Vidurio ir Rytų Europos įvykiai dar labiau paaštrina darbo jėgos trūkumą Vokietijoje, kuriai kasmet reikia daugiau nei 300 000 žmonių antplūdžio. Užpildyti šią spragą darbuotojais iš ne ES šalių bus daug sunkiau“, – apibendrina „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.