„Vyras laimėjo loterijoje 14 kartų. Jo bylą tyrė FTB ir CŽA.“ Neįtikėtina, kuo viskas baigėsi (Video) ()
Jis turėjo įtikinti pakankamai investuotojų.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=4TqFp0efLK0&t=16s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dešimtajame dešimtmetyje rumunų ir australų kilmės ekonomistas Stefanas Mandelis sugebėjo laimėti loterijoje 14 kartų, nors daugumai žmonių net vienas laimėjimas laikomas išskirtiniu pasiekimu, rašo „IFL Science“. Jam tai pavyko padaryti matematikos dėka ir be jokio sukčiavimo (nors jis buvo įtariamas dėl to).
S. Mandelis sugalvojo sistemą, kuri padėjo jam laimėti Rumunijos loterijose, o vėliau ir Amerikos bei Australijos loterijose.
Apskritai tikimybė laimėti loterijoje yra itin maža. Tai tas pats, kas būti nutrenktam žaibo arba bandyti paskambinti Donaldui Trumpui nežinant jo numerio ir rinkti atsitiktinius skaičius ir vis tiek prisijungti. Ir tai padaryti 14 kartų...
|
Su vienu bilietu tikimybė laimėti „EuroMillions“ loterijoje yra 1 iš 139 838 160. Su dviem bilietais galite padvigubinti tikimybę, ir tada laimėjimo tikimybė yra 2 iš 139 838 160. Taip toliau iki 139 838 160. Tačiau vietoj matematikos uždavinio susiduriame su logistiniu: kaip gauti 139 838 160 bilietų dar nelaimėjus pagrindinio prizo.
Tačiau S. Mandelis pastebėjo, kad kai kuriose loterijose galima užrašyti visus derinius, o pagrindinis prizas vis tiek būtų didesnis nei visų bilietų kaina. Taigi, jei nusipirktumėte visus bilietus ir padengtumėte visus derinius, laimėjimas būtų garantuotas (nebent kažkas kitas pataikytų laimėjusį derinį ir prizą reikėtų padalyti). Taigi, S. Mandelis nusprendė pabandyti.
Uždaviniai, nors ir nebe matematiniai, vis tiek buvo nemaži. Pirma, jis turėjo įtikinti pakankamai investuotojų paremti schemą, ką jis ir darė kelerius metus. Tada jis turėjo rasti būdą, kaip nusipirkti visus įmanomus derinius bet kurioje loterijoje, kurioje jie dalyvautų. Atsižvelgiant į tai, kad buvo milijonai skirtingų derinių, tam reikėjo algoritmų bilietams sugeneruoti ir atspausdinti (tuo metu kai kurios loterijos tai leido).
Kai bilietai buvo atspausdinti ir paruošti traukimui, reikėjo laukti, kol bus laimėtas pakankamai didelis didysis prizas, o po to komanda pirkdavo bilietus parduotuvėse. Net ir tada, atsižvelgiant į didžiulį bilietų skaičių, ne visada viskas klostėsi sklandžiai.
Išbandęs savo sistemą keliose mažesnėse loterijose Australijoje, S. Mandelis pastebėjo Amerikos loterijas, kurių didieji prizai buvo gerokai didesni nei kiekvieno derinio pirkimo kaina. Ypač įdomi buvo naujoji Virdžinijos loterija, kurioje buvo traukiami skaičiai tik nuo 1 iki 44. Tai reiškė, kad galimų derinių buvo 7 059 052 – gerokai mažiau nei įprasti 25 milijonai ar daugiau.
Kai didysis prizas tapo pakankamai didelis – 15,5 milijono dolerių, S. Mandelis bandė sudaryti savo derinius, tačiau ne visi jie pasiteisino. Po dviejų apsipirkimo dienų jo komanda įsigijo 6,4 milijono iš 7 milijonų galimų derinių, reikalingų laimėjimui garantuoti. Laimėjęs bilietas S. Mandelio buvo užregistruotas, tačiau po to juo susidomėjo CŽA ir FTB, tačiau nieko nelegalaus nerasta.
Nežinoma, kiek S. Mandelis uždirbo, tačiau jis gyvena paplūdimio name saloje.
.png)
.png)
