Rusijos naftos griūtis: milijonai barelių dingsta, o Trumpo kirvis jau pakibęs virš Azijos (Video) ()
JAV prezidentas pasirengęs dar labiau griežtinti savo poziciją Kremliaus atžvilgiu.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=lLZ8KCnOQ6M
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Bloomberg“ surinktais duomenimis, per pirmuosius septynis 2025 m. mėnesius Rusija eksportavo net 30 mln. barelių mažiau naftos nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Nors nafta ir toliau teka į Aziją, pirmiausia į Kiniją ir Indiją, mažėjančios eksporto pajamos vis labiau slegia Rusijos ekonomiką.
Tai antri metai iš eilės, kai Rusijos naftos eksportas smarkiai sumažėjo. Tai 4 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu ir reikšmingais 7 proc. mažiau nei 2023 m.
Kadangi Maskva nuo 2022 m., kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, beveik visiškai įslaptino vidaus gavybos duomenis, tanklaivių judėjimo stebėjimas tapo vienu iš nedaugelio būdų įvertinti tikrąją Rusijos energetikos sektoriaus būklę. Eksportas suteikia aiškiausią vaizdą apie tai, kiek naftos Rusija iš tikrųjų pagamina ir kiek geopolitinis bei ekonominis spaudimas ją varžo.
|
„Rusijos naftos sektorius ilgą laiką buvo valstybės biudžeto kertinis akmuo ir augimo variklis. Tačiau dabar jis ne tik pagamina mažiau, bet ir uždirba mažiau už barelį“, – pažymi „Bloomberg“ cituojamas prekių rinkos analitikas. Mažėjantis eksportas reiškia mažesnes pajamas iš užsienio valiutos ir didėjančias problemas dėl karo finansavimo ir socialinių finansavimų šalies viduje.
Nepaisant sankcijų ir technologijų prieinamumo apribojimų, nafta toliau teka iš Rusijos į Aziją – daugiausia į Kiniją ir Indiją. Remiantis duomenimis, eksportas į šias dvi šalis išlieka apie 2,86 mln. barelių per dieną. Pastaraisiais metais Azija tapo pagrindine Rusijos kliente, perėmusi rinką, kurią Maskva prarado Europoje po karo pradžios.
Tiekimas į Šiaurės Europą, Viduržemio jūros regioną ir Juodosios jūros uostus smarkiai sumažėjo. Šiuose regionuose rusiška nafta beveik visiškai išnyko, o tai patvirtina sankcijų veiksmingumą ir Europos Sąjungos energetikos politikos pokyčius.
Tačiau didžiausia grėsmė dar gali slypėti ateityje. Pasak „Bloomberg“, JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris nuo pat kadencijos pradžios 2025 m. sausio mėn. nuolat keičia savo poziciją Maskvos atžvilgiu, svarsto galimybę įvesti vadinamuosius antrinius tarifus šalims, kurios ir toliau perka rusišką naftą. Jei tai įvyktų, jie tiesiogiai paveiktų Kiniją, Indiją ir kitas Azijos šalis, kurios šiuo metu yra Rusijos eksporto gelbėjimosi ratas.
Iš pradžių D. Trumpas davė Vladimirui Putinui 50 dienų taikos susitarimui su Ukraina sudaryti. Dabar liko tik dešimt. Teigiama, kad JAV prezidentas vis labiau nusivylęs dėl pažangos stokos ir yra pasirengęs dar labiau griežtinti savo poziciją Kremliaus atžvilgiu.
Jei Vakarai padidins ekonominį spaudimą, Rusija gali susidurti su dar didesniu eksporto pajamų sumažėjimu. Tai, kaip perspėja tiek Rusijos, tiek Vakarų analitikai, būtų smūgis pačiai Rusijos finansų sistemos širdžiai.