— Šiuo metu Donaldo Trumpo retorika Vladimiro Putino atžvilgiu akivaizdžiai pasikeitė. Tačiau jis vis tiek nesiryžta imtis konkrečių veiksmų ir sako: „Pažiūrėsime po dviejų savaičių“, tada „po 50 dienų“. Kas įvyks po 50 dienų?
— Trumpas iš tikrųjų jau nusprendė imtis konkrečių veiksmų. Buvo išsiųsti papildomi ginklai, ir ne tik tie, kuriuos tiekė Bidenas, bet ir daugiau. Dabar Jungtinėse Valstijose yra galimybė įsigyti papildomų ginklų. Be to, kalbama ne tik apie gynybinius, bet ir apie puolamuosius ginklus.
Kita vertus, atrodo, kad JAV pereina į režimą, kai ne viską sako garsiai. Savo svetainėje rašiau, kad Zelenskis planuoja 10% padidinti Ukrainos produkcijos dalį, naudojamą Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. Aš spėjau, kad šie 10% gali būti skirti raketų tipo „Taυrus“, „Tomahawk“ ar „JASSM“ surinkimui tiesiogiai Ukrainos teritorijoje iš komponentų, kurie tiekiami iš Vakarų.
Taigi, ne, Trumpas jau žengė labai svarbų žingsnį – jis atvėrė kelią ginklų pirkimams. Be to, neseniai pasisakė JAV pajėgų Europoje vadas generolas Christopher Donahue. Jis kalbėjo apie būtinybę stiprinti koordinavimą, sukurti vieningą valdymo sistemą, tai yra centralizuotas pirkimas, vieningi ginklų standartai, suderinamos paleidimo platformos, puolamųjų ir gynybinių sistemų integracija.
Bet svarbiausia – jis pasakė dalyką, kuris net mane nustebino. Jis pažymėjo, kad Kaliningrado srities operatyvinis gylis yra tik 47 kilometrai, ji iš visų pusių apsupta NATO šalių, ir jei reikia, ją galima „nušluoti nuo žemės paviršiaus“. Tokios retorikos aš dar negirdėjau. Tai aiškus signalas, kad JAV rimtai ėmėsi Rusijos sulaikymo.
Kalbant apie ekonomines sankcijas, Trumpas kol kas jas atideda. Nes jų staigus įvedimas padarytų konfliktą negrįžtamą. Jis galbūt vis dar tikisi, kad Putinas „persigalvos“. Kita vertus, jam reikia laiko, kad parengtų rinkas, gamintojus ir naftos vartotojus.
Juk tai ne „stop“ mygtukas, kurį galima paspausti bet kuriuo metu ir viskas. Visiems reikia pereinamojo laikotarpio, kad būtų galima pakeisti rusišką naftą. Indija jau pareiškė, kad yra pasirengusi. Su Saudo Arabija susitars. Su savo naftininkais taip pat. Todėl, greičiausiai, griežtos naftos sankcijos bus įvestos ne anksčiau kaip sausio 1 d. Paprasčiausiai pasaulinė rinka nespės persitvarkyti.
Svarbu suprasti, kad nafta – tai ne tik žaliava ar kuras. Tai dar ir galingas finansinis instrumentas, ir jo atjungimui reikia paruošti tiek pasaulines rinkas, tiek finansines sistemas. Čia negalima suklysti. Vis dėlto visa tai jau daro įtaką dabartiniams įvykiams fronte. Nes ginklai tiekiami nedelsiant.
— Baltijos šalių valdžia sako, kad bijo galimo Rusijos puolimo ir bando jam pasirengti. Putinas tai neigia, juokiasi iš šių baimių, bet Rusijos propagandistai kartais transliuoja tokias grėsmes. Bet ar tai realu? Rusijos armija užimta Ukrainoje, vargu ar yra papildomų pajėgų dar vienam frontui. Kita vertus, iki 2022 m. vasario 24 d. taip pat niekas netikėjo, kad puolimas Ukrainoje apskritai įmanomas.
— Aš pats prieš invaziją 2022 m. vasario mėn. sakiau, kad tokio žingsnio tikimybė ne didesnė kaip 15 procentų. Nes 85 procentų priklausė racionalaus sprendimo sričiai. Racionaliai buvo neįmanoma įsivaizduoti puolimo, žinant realią Rusijos kariuomenės, ekonomikos ir visko kito padėtį. Bet tada sakiau: palikime 15 procentų iracionaliems sprendimams. Deja, gyvenimas parodė, kad iracionalūs sprendimai yra visiškai įmanomi.
Taip, Putinas dabar neturi galimybės pradėti naujų karo veiksmų. Naujas karas, naujas frontas – tai kelias į greitą žlugimą. Tiesą sakant, Donahiu tiesiai užsiminė apie tai: jei pradėsi karo veiksmus prieš Baltijos šalis… Bet juk jos Putino nedomina pačios savaime. Tegu lietuviai, latviai ir estai ant manęs nepyksta, bet strateginių interesų požiūriu Putiną domina koridorius į Kaliningrado sritį. Jam reikia prasibrauti iki didžiojo NATO fronto. Ir jam jau buvo duota suprasti: jei bandysi išsikirsti langą į Kaliningradą, to lango nebus, ir tai įvyks labai greitai, galbūt per vieną dieną.
Todėl dar kartą: racionaliu požiūriu toks sprendimas yra neįmanomas. Bet niekas nežino, kas dabar yra Vladimiro Putino galvoje. Aš vis kartoju: žmogus 25 metus valdo vienas. 25 metus jam gieda odes, pasakoja, koks jis išmintingas, kaip kiekvienas jo sprendimas yra Dievo valios atspindys. Šeštus metus jis sėdi rūsyje, beveik neišeina, bijo asmeninių susitikimų. Ir galiausiai, jis piktnaudžiauja botoksu, kuris, kaip žinoma, neigiamai veikia kognityvines funkcijas.
Juolab, kad dabar jis labai priklauso nuo Xi. O mes nežinome, ko Xi gali iš jo pareikalauti. Galbūt Xi pasakys: duosiu tau kareivių, duosiu raketų, duosiu šaudmenų, bet tu turi pulti bent kur nors, kad amerikiečiai įstrigtų Europos teatre.
Aš jau nebežiūriu į Ukrainos ir Rusijos karą kaip į lokalų, izoliuotą konfliktą. Aš žiūriu į tai per Kinijos ir JAV priešpriešos prizmę, kur Kinija vaidina puolimo pusės, siekiančios apriboti Amerikos veiksmų laisvę, vaidmenį. Todėl – taip, racionalus puolimas prieš Baltijos šalis yra neįmanomas. Bet iracionalus – visai gali būti.
— Kodėl Vladimiras Putinas nesutiko su Trumpo pasiūlymu, kuris dar visai neseniai siūlė jam galimybę baigti karą be politinių pasekmių, žadėjo palankias prekybos sąlygas, darė malonius pasiūlymus?
— Todėl, kad Putinui karo nutraukimas yra strateginė nesėkmė. Faktiškai tai kapituliacija. Juk karas buvo pradėtas ir tris su puse metų tęsiamas ne tam, kad galiausiai būtų užimti keli kaimai Donecko, Luhansko, o dabar ir Sumy srityse. Tikslas buvo visai kitas – grįžti į pasaulinę areną dominuojančios valstybės statusu.
Karinių veiksmų nutraukimas dabar reiškia, kad Rusija pati atima iš savęs bet kokią galimybę judėti į priekį. Beje, Rusija jau faktiškai prarado strateginę iniciatyvą. Tai, ką mes matome dabar, galima pavadinti paskutiniais pabadymais. Kitais metais tolesnis puolimas bus neįmanomas. Tai reiškia, kad Putino karo pabaiga reiškia asmeninę grėsmę jo valdžiai. Juk reikia nepamiršti, kad pagrindinis Putino tikslas – išlikti valdžioje visą gyvenimą. Na, ir amžinas gyvenimas, sakykime taip.
Tai pirmasis argumentas, dėl kurio Putinas atsisakė, jis matė, kad gali prispausti Ukrainą, ir veikė atitinkamai. Yra ir antrasis veiksnys – jis tiesiog gali neturėti pasirinkimo laisvės. Galbūt jam neleidžia Xi. Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi tiesiai pasakė, kad Pekinas nėra suinteresuotas Putino pralaimėjimu. Kinijai naudinga, kad jis tęstų karą, nelaimėtų, bet ir nepralaimėtų.
— Bet juk karo tęsti amžinai neįmanoma? Juk ištekliai nėra begaliniai.
— Kinija turi praktiškai neribotus išteklius šiam karui. Panorėjusi, ji galės aprūpinti Rusiją viskuo – ginklais, šaudmenimis, pėstininkais, finansais ir politine parama. Kol mes kalbėjome apie Rusijos karą su Ukraina, viskas buvo paprasčiau, buvo galima daryti prognozes. Tada aš sakiau, kad iki 2026 m. rugsėjo karas bus baigtas. Dabar viskas tapo daug sudėtingiau, nes į žaidimą rimtai įsitraukė Kinija. O kiek laiko ji palaikys šį konfliktą, niekas negali prognozuoti. Tai ir daro situaciją mažiau nuspėjamą. Tuo pačiu akivaizdu, kad Putino nuosavi ištekliai akivaizdžiai senka. Žmogiškieji, kariniai, ekonominiai. Viskas tiesiog išdžiūsta.
— Jūs sakėte, kad Putinas norėtų valdyti amžinai. Bet amžino gyvenimo nėra, ir anksčiau ar vėliau Vladimiras Putinas turės galvoti apie ateitį, apie valdžios perdavimą. Kokias galimybes tam palieka jo sukurta personalistinė valdymo sistema? Ką darytumėte jo vietoje?
— Beje, Kamerūno prezidentas neseniai paskelbė, kad vėl kandidatuos į prezidento rinkimus, nors jam jau 92 metai. Bet jei aš būčiau Putino vietoje, nedelsdamas pasirašyčiau dekretą dėl specialios karinės operacijos pabaigos, demobilizacijos ir tarnybos nutraukimo sutartininkams, kurių terminas baigėsi. Nors, žinoma, pirmasis žingsnis turėtų būti saugumo tarnybų vadovybės keitimas.
Putinas, be abejo, galvoja apie ateitį. Beje, kaip ir Jelcinas savo metu, dviem kryptimis: kas išlaikys jo kursą ir kaip užtikrinti šeimos saugumą. Bet aš jį nuvilsiu – nė vienas iš jo įpėdinių netęs jo užsienio politikos. Vidaus politiką, galbūt. O užsienio politika bus pakeista iš karto. Ir tai neišvengiama.
Kalbant apie šeimos saugumą, jį galima užtikrinti tik vienu būdu: perduodant valdžią šeimoje. Tai rodo daugelio posovietinių režimų patirtis. Būtent todėl Lukašenka visomis jėgomis stumia į priekį savo sūnų Kolią. Ir Putinas, greičiausiai, eis tuo pačiu keliu. Jis neturi sūnų, bet turi dukterų. Laukiu momento, kai viena iš jų gaus oficialias pareigas, pavyzdžiui, taps pirmąja vicepremjere. Tai bus tiesioginis signalas, kad pradedamas ruošti valdžios perdavimas šeimoje.
Kas tam prieštaraus? Volodinas? Matvijenko? Jiems svarbu tik viena: kad Putinas, skirdamas įpėdinį, duotų suprasti, kad jų pozicijos liks neliečiamos. Kad nebus jokio perskirstymo. Kad Kovalčukai, Timčenko, Rotenbergai, Mišustinas, generolai ir kiti – visi išsaugos savo. Ir kad nebus represijų jų atžvilgiu.
Nereikia pervertinti elito pasipriešinimo potencialo. Jei jis būtų, Putinas jau seniai būtų pašalintas. Sistema sukurta taip, kad jam saugiausias variantas – perduoti valdžią giminaičiui. Bet kuris kitas kandidatas neišvengiamai bus vieno iš klanų atstovas, o tai iš karto kelia grėsmę visiems kitiems: jis gali pakeisti žaidimo taisykles savo aplinkos interesais. O giminaitis yra kompromisinė figūra. Jis neatstovauja jokiai išorinei jėgai, o tai sumažina riziką visiems sistemos dalyviams. Be to, tai garantija, kad po Putino pasitraukimo niekas nelies jo šeimos.
Bet tuo pačiu reikia aiškiai suprasti: užsienio politika vis tiek pasikeis. Karas bus sustabdytas. Tai yra visiškai neišvengiama. Ir prasidės laipsniškas Rusijos posūkis į Europą.
— Kaip manote, kaip Rusijos visuomenė sureaguos į dinastinį valdžios perdavimą?
— Kai kas, žinoma, niurzgės virtuvėje. Bet apskritai Rusijos įvaizdis – tai ant kelių stovintis vyras su nuleista galva, kuris kišenėje laiko špygą. Maždaug tokia bus reakcija. Kažkur niurzgės. Jei kas nors pradės niurzgės garsiai… Juk jau buvo eksperimentas. Vieną kartą zet-blogeriai šiek tiek atsipalaidavo – pradėjo kritikuoti, leisti sau per daug. Juos greitai surinko ir paaiškino: arba sumažinkite temperatūrą, arba bausime. Visi iš karto suprato. Nusileido ausis, rankas ir pradėjo filtruoti kalbą. Dabar kritikuoja atsargiai. Įdomus reiškinys: straipsniai jau visi glotnūs ir patikrinti, bet diskusijose, kur yra vartotojų komentarai, vis dar prasiveržia kažkas gyvo, iš širdies. Taigi, kas bus? Paspaus – ir nutils. Kas šiandien eis į barikadas? Buvo Navalnas. Nuvažiavo, pasidavė į nelaisvę ir buvo nužudytas.
Rusijos tautos istorijoje beveik nebuvo masinių liaudies sukilimų, kurie iš tikrųjų būtų lėmę valdžios pasikeitimą. Kinijoje, pavyzdžiui, yra precedentų, kai valstiečių sukilimai baigdavosi tuo, kad jų vadai tapdavo imperatoriais. Rusijoje to nebuvo. Čia buvo sukilimai, kuriems vadovavo kazokai – Bolotnikovas, Razinas, Pugačiovas. Tai buvo būtent kazokų, o ne liaudies sukilimai. Su kazokų išnykimu baigėsi ir šie sukilimai.
— Trumpas kalbėjo apie 50 dienų, kurias davė Putinui, dabar jau apie 12, bet iš pradžių buvo kalbama apie 50 dienų. Ir šis terminas baigiasi rugsėjo pradžioje. Ko galima tikėtis?
— Šiuo metu Putinas greičiausiai bus Pekine derybose su Xi. Kalbama, kad ten bandys pakviesti ir Trumpą. Žinant jo meilę tiesioginiams kontaktams, neatmetu galimybės, kad jis gali vykti. Ten bus bandoma įtikinti Trumpą atsisakyti paramos Europai ir Ukrainai. Manau, kad tai bus betgždžios pastangos – strategiškai niekas nepasikeis.
Sankcijos, kaip ir planuota, įsigalios sausio 1 d., kad rinkos turėtų laiko pasiruošti. Ginklų tiekimas tęsis, karas taip pat. Dramatiškų pokyčių nesitikiu.
M. Litvinova republic.ru
* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis. 2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.