Šokas. „Trumpas traukiasi. Ir štai kodėl“ ()

2025-08-08

Tai leidžia D. Trumpui „išsaugoti veidą“.

D. Trumpas
© Gage Skidmore from Peoria, AZ, United States of America, CC BY-SA 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Donald_Trump_(8567815294)_(cropped).jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Donaldas Trumpas jau atsitraukė. Štai kodėl.

Kai Steve'as Witkoffas nusileido Maskvoje artėjant naujam D. Trumpo rugpjūčio 8 d. terminui, kad išbandytų V. Putino įsipareigojimą siekti taikos Ukrainoje, D. Trumpas jau buvo atsitraukęs, rašo britų ekonomistas, istorikas ir Ukrainos klausimų ekspertas Timothy Ashas.

Liepos 14 d. D. Trumpas labai aiškiai pareiškė apie 100 % tarifus: „Jei per 50 dienų neturėsime taikos susitarimo, įvesime labai griežtus tarifus“, – sakė jis. „Tarifai maždaug 100 %. Jie bus antriniai. Jūs žinote, ką tai reiškia.“

Tai yra tipiška D. Trumpo laikysena. Tačiau kai vyksta tikras karas, kuriame žmonės iš tikrųjų miršta, tai, ką sakai, labai svarbu.

Mano nuomone, D. Trumpas arba atsitraukė, arba tiesiog išsigando – galbūt jam buvo pasakyta, kokios bus 100 % tarifų Rusijos energijos eksportui pasekmės: jie smarkiai padidins pasaulines naftos ir benzino kainas JAV.

Iš tikrųjų tai reikštų, kad 9 % pasaulinio Rusijos naftos eksporto išnyktų iš rinkos, o tai neišvengiamai lemtų kainų kilimą.

[EU+Kuponas] Pirkėjai sužavėti. „Labiau nei pateisina lūkesčius. Nuostabi kokybė. Su lazeriniu kreiptuvu. Ir dar tokia kaina.“ Būtinas „pasidaryk pats“ entuziastams ir profesionalams

8507 1

Nuostabi kaina

Specialus kuponas

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Puikių galimybių rinkinys

Labai ribotas kiekis

12 mėn. garantija

Išsamiau

D. Trumpas neketina – ir niekada neketino – įvesti 100 % tarifų šalims, perkančioms Rusijos energijos išteklius. V. Putinas tai žinojo. Indija tai žinojo. Ir pasaulinės energijos rinkos tai taip pat žinojo. Tokio žingsnio tikimybė iš pradžių buvo įvertinta kaip nulinė, o naftos kainos praktiškai niekaip nereagavo.

V. Putinui tai taps dar vienu pavyzdžiu, kaip D. Trumpas nusileidžia Rusijai, ir papildoma paskata Maskvai tęsti užsitęsusį karą.

Reikšminga tai, kad D. Trumpo administracija dabar praneša, jog vietoj tarifų ji ketina įvesti naują sankcijų paketą prieš šešėlinį Rusijos naftos tanklaivių laivyną. Šios priemonės neabejotinai naudingos, tačiau vargu ar jos padarys rimtą spaudimą Rusijai ar pakeis situaciją tiek, kad pastūmėtų V. Putiną pradėti tikras taikos derybas.

Taip pat įdomu, kad šią savaitę Jungtinės Valstijos suteikė Ukrainai kelis šimtus milijonų dolerių karinės pagalbos. Tačiau net ir ši parama vargu ar paveiks jėgų pusiausvyrą mūšio lauke ar padės Ukrainai išlikti. Tai veikiau simbolinis gestas – pirmasis rimtas amerikietiškų ginklų pristatymas į Kyjivą vadovaujant prezidentui D. Trumpui. Tai leidžia D. Trumpui „išsaugoti veidą“ po neišvengiamo pasitraukimo.

Galbūt V. Putinas taip pat suteikė D. Trumpui pabėgimo kelią, melagingai pasiūlydamas pusinę priemonę iniciatyvos nutraukiant oro karo veiksmus forma. Tačiau tokie pasiūlymai buvo pateikti praeityje ir nieko nedavė. Tai tik blefas, bandymas laimėti laiko iš V. Putino pusės, kuris dabar mato daugiau naudos nei rizikos tęsiant karą.

Trumpas galėtų pakeisti situaciją – įvesdamas griežtas sankcijas ir smarkiai padidindamas ginklų tiekimo Ukrainai apimtį. Tačiau jam nepavyko pasiekti savo tikslo: užuot ryžtingai elgęsis, jis demonstravo pernelyg didelę ir visiškai nepelnytą pagarbą V. Putinui, o tai tik atskleidė jo paties silpnumą ir sustiprino Kremliaus pozicijas.

Tuo tarpu yra daug sankcijų, kurios iš tikrųjų galėtų pakenkti Rusijai:

taikant antrines sankcijas su apčiuopiamomis baudomis, siekiant padidinti kainą tiems, kurie padeda Rusijai apeiti apribojimus;
330 milijardų dolerių vertės Rusijos centrinio banko turto konfiskavimas ir perdavimas Ukrainai, kad ji turėtų savo gynybos išteklius, o ne nuolat priklausytų nuo Vakarų paramos;
100% tarifų įvedimo Rusijos eksportui idėja, žinoma, yra nerealistiška. Tačiau 10–15% tarifas yra visiškai įmanomas. Šias lėšas galima surinkti ir pervesti Ukrainai – arba karui finansuoti, arba kaip reparacijas. Rusijos eksporto apimtis yra maždaug 400 milijardų dolerių. Atitinkamai, 10–15% tarifas per metus generuotų 40–60 milijardų dolerių – pakankamai, kad būtų padengti du trečdaliai Ukrainos karinių finansavimo poreikių. Ir tuo pačiu metu tokios priemonės nesumažintų pasaulinių naftos ir žaliavų kainų, bet tiesiogiai paveiktų V. Putino pajamas.
man vis dar patinka idėja nustatyti prekybos su Rusija draudimo prezumpciją tarptautinėms įmonėms. Norėdamos su ja bendradarbiauti, įmonės turėtų gauti specialias licencijas. Tai galėtų būti įvesta etapais, 2–3 metų laikotarpiu, siekiant išvengti staigių rinkos sukrėtimų. Tačiau signalas Vakarų įmonėms turėtų būti aiškus: nutraukti verslą su Rusija. Toks požiūris sulėtintų ilgalaikius prekybos ir investicijų srautus ir panardintų Rusijos ekonomiką į užsitęsusią „žiemą“.

Tačiau manau, kad galiausiai aišku, jog D. Trumpas tiesiog nenori tiesiogiai konfrontuoti su V. Putinu. Kodėl? Galbūt jis nenori rizikuoti plataus masto karu su kita branduoline valstybe – tai viena iš priežasčių. O galbūt D. Trumpo praeityje yra kažkas, kas verčia jį susilaikyti, kai kalbama apie V. Putiną.

Bet kokiu atveju, Amerikos prezidentas šią savaitę greičiausiai sutelks dėmesį į taikos derybas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano – bandydamas pakreipti naujienas savo naudai ir pateikti jas kaip diplomatinę pergalę. Prezidentas I. Alijevas ir ministras pirmininkas N. Pašinianas iš esmės surengs D. Trumpui fotosesiją Baltuosiuose rūmuose, sudarydami „istorinį taikos susitarimą“.

Maskvai tai yra pralaimėjimas. Rusija daugelį metų kursto įtampą Pietų Kaukaze, pratęsdama konfliktus, kad Jerevanas (ir mažesniu mastu Baku) taptų priklausomas nuo jos paramos. Tačiau pražūtingas V. Putino karas Ukrainoje susilpnino šiuos ryšius, ir abi šalys dabar ieško naujų santykių vektorių, nepriklausomų nuo Maskvos. Žinoma, D. Trumpas, nepaisant visiško nesugebėjimo išspręsti Rusijos ir Ukrainos konflikto, bandys save pateikti kaip pagrindinį taikdarį Armėnijos ir Azerbaidžano konflikte. Netgi sakyčiau, kad netinkamas D. Trumpo taikos proceso valdymas tik pratęsė šį karą.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

nv.ua

Aut. teisės: MTPC

(4)

(1)

(3)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()