„Ne „Jalta“. Visiška Ukrainos kapituliacija“ ()
Kodėl vėl toks staigus D. Trumpo posūkis?
© United Nations Cartographic Section; Alex Khristov (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Outline_of_Ukraine.svg
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žinia, kad V. Putino ir D. Trumpo viršūnių susitikimas vyks Aliaskoje, sukrėtė visus, rašo Timothy Ashas, JK ekonomistas.
Abu lyderiai nori parodyti, jog tai bus „Jaltos“ stiliaus dviejų didžiųjų valstybių susitikimas, kuriame jos galės pasidalyti pasaulį pagal savo interesus. Ir Ukraina bus šio susitikimo „meniu“ – pusryčiams, pietums ir (arba) vakarienei. Stebina tai, kad Ukraina net nebuvo pakviesta į viršūnių susitikimą, kuriame bus daugiausia dėmesio skiriama būtent jai. Grenlandija turėtų rimtai nerimauti – ji gali būti kita.
Daugelis klaus: kodėl vėl toks staigus D. Trumpo posūkis – nuo grasinimų 100 % sankcijomis Rusijai, jei iki rugpjūčio 8 d. nebus laikomasi paliaubų termino – iki visiško bet kokių apčiuopiamų sankcijų panaikinimo ir suteikimo V. Putinui ilgai laukto didžiųjų valstybių viršūnių susitikimo, apie kurį jis svajojo daugiau nei dešimtmetį?
|
D. Trumpui tai tikrai patogus būdas pakeisti darbotvarkę ir nukreipti visuomenės dėmesį nuo J. Epsteino bylos. Kiti sakys, kad toks buvo pirminis scenarijus – ir kad dabar Kremlius ir Baltieji rūmai yra atsakingi už visą procesą.
Vienas dalykas aiškus: D. Trumpas pasidavė V. Putino maksimalistiniams reikalavimams Ukrainai.
Nutekintos tariamos „taikos“ sąlygos rodo, kad Ukraina turės de facto susitaikyti su Rusijos jau okupuotų teritorijų praradimu – o tai reiškia galutinį Donbaso ir Krymo netekimą.
Be to, kad V. Putinas atgautų visą Donbasą, Ukraina bus priversta trauktis iš teritorijų, dėl kurių pastaruosius trejus su puse metų kovojo dantimis ir nagais, praliedama kraują ir skirdama milžiniškus išteklius gynybai.
Rusijai bus visiškai panaikintos sankcijos – o jas panaikinus, ji galės greitai atkurti savo karinę mašiną būsimiems išpuoliams prieš Ukrainą ir Europą.
Tikėtina, kad Maskva taip pat atgaus visus įšaldytus 330 milijardų dolerių centrinio banko rezervus, todėl kyla klausimas: kas apmokės 1 trilijono dolerių sąskaitą Ukrainos atstatymui? Galbūt Europa. Galbūt niekas. Rezultatas bus silpna, palaužta ir nuo dar vienos Rusijos invazijos apsiginti negalinti Ukraina. Ir būtent to V. Putinas ir nori.
Ukrainai nebus taikos, kol V. Putinas liks valdžioje ir turės išteklių bei galimybių kištis į Ukrainos reikalus. Jis aiškiai pasakė, kad jo tikslas – visiška visos Ukrainos kontrolė ir jis nesitaikstys su niekuo mažiau, kol nebus sustabdytas.
Kita vertus, D. Trumpas pademonstravo visišką tiek V. Putino, tiek pačios Ukrainos nesupratimą.
Jis tiesiog nori „greitos taikos“, kurią būtų galima pateikti kaip pergalę – lygiai taip pat, kaip jis bandė pateikti skubotą ir trumparegišką Gazos susitarimą kaip diplomatinę sėkmę (nors taip nebuvo).
Paskelbtose taikos susitarimo sąlygose nematau jokių patikimų Ukrainos saugumo garantijų: nėra aiškių pažadų dėl būsimos narystės NATO, nėra dvišalių saugumo susitarimų – tik miglotos JAV garantijos dėl galimų ginklų tiekimų (greičiausiai už atlygį).
Bet kaip būsimoji Ukrainos vyriausybė gali patikėti bent vienu dabartinės JAV administracijos žodžiu? Juk Ukraina gerai prisimena išdavystę, kuria tapo Budapešto memorandumas: ji savanoriškai atsisakė trečio pagal dydį pasaulyje branduolinio arsenalo mainais į didžiųjų valstybių saugumo garantijas – garantijas, kurios galiausiai net nebuvo vertos popieriaus, ant kurio buvo parašytos.
Joks Ukrainos lyderis negalės sutikti net su faktiniu teritorijų perleidimu be tvirtų saugumo garantijų toms žemėms, kurios lieka Kyjivo kontroliuojamos.
Saugumas yra raktas ne tik į valstybės išlikimą, bet ir į sėkmingą ekonominę plėtrą, taip pat į patikimą ryšį su stojimo į ES procesu. Bet kokia tokia nuolaida be garantijų kelia tiesioginę naujos revoliucijos ar net perversmo šalies viduje riziką. Ir nepamirškime: Ukraina jau turi dviejų tokių revoliucijų – „Oranžinės“ ir „Euromaidano“ – patirtį. V. Zelenskis visa tai puikiai supranta.
Manau, kad daugelis ukrainiečių jau padarė išvadą po „spąstų“, pastatytų V. Zelenskiui Baltuosiuose rūmuose anksčiau šiais metais: D. Trumpas galiausiai juos išduos ir perduos Ukrainą V. Putinui. Nuo tada jie vilkina laiką, ruošdamiesi akimirkai, kai jiems teks pasitraukti iš derybų ir tęsti karą be JAV paramos.
Jie pradėjo kurti savo karinį-pramoninį kompleksą, stiprino bendradarbiavimą su Europa ir ruošėsi dienai, kai Amerika ne tik nustos juos remti, bet ir suduos jiems peiliu į nugarą. Viršūnių susitikimas galėtų būti lūžio taškas – ir labiau tikėtina, kad tai bus „Miunchenas“, visiškas Ukrainos kapituliavimas ir pasidavimas, o ne „Jalta“.