„Įvyko baisiausia branduolinė katastrofa.“ 400 kartų daugiau radiacijos  ()

„Karas viską pakeitė.“


Ratas
Ratas
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=0FrPzM6ZUBk&t=483s

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kai 2014 m. Rusijos invazija į Donbasą sugriovė Ukrainos verslininko Vadymo Minziuko gyvenimą, jis neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik bėgti. Jis perkėlė savo šeimą į vienintelę vietą, kur galėjo sau leisti pradėti iš naujo – mažą miestelį netoli Černobylio draudžiamosios zonos, rašo „The Sun“.

Donbase Vadymas ir jo šeima turėjo du namus, butą ir gamyklą, tačiau visa tai buvo sunaikinta per vieną raketos smūgį. Jiems teko pradėti gyvenimą nuo nulio.

„Radome vietą įsikurti. Dabar žemė netoli Černobylio yra mūsų namai“, – sako Vadymas ir priduria: „Draugai ir šeima dažnai klausia apie radiaciją. Sakau jiems, kad nesijaudintų.“

Vadymas čia jaučiasi taip patogiai, kad kiekvieną dieną vedžioja savo šunį palei aukštą tvorą, žyminčią draudžiamosios zonos pradžią. Tai jo mėgstamiausia vieta mėgautis paukščių čiulbėjimu ir miško tyla.

[EU+Kuponai] Būtinas kiekvienam vairuotojui! Beprotiškos kainos ir fantastiškų galimybių rinkiniai. El. automobilinis kėliklis, smūginis veržliasūkis, pompa ir kt.
7455

Labai geros kainos

Specialūs kuponai

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Puikių galimybių rinkiniai

Labai ribotas kiekis

Išsamiau

„Tai tarsi gyvenimas šiaurės Suomijoje ar Aliaskoje“, – sako jis. „Šioje vietovėje gyventojų tankumas mažiausias Ukrainoje – vos du žmonės kvadratiniame kilometre.“

Nepaisant to, kad Ditiatkus smarkiai paveikė 1986 m. įvykusi branduolinė katastrofa ir ten vis dar didelis radiacijos lygis, Vadymas turėjo didelių planų pakeisti jo likimą ir paversti jį viena patraukliausių turistinių vietų Ukrainoje.

Deja, įprastas miesto gyvenimo būdas ir naujos idėjos atnešė nesutarimų su vietos gyventojais.

Tačiau Vadymas nepasidavė: jis pastatė naują gamyklą atliekoms perdirbti ir metalams iš jų išgauti. Tačiau gamyklos dūmai ir atliekos sukėlė dar didesnį vietos gyventojų nepasitenkinimą ir pasipriešinimą. „Kaimo meras sukėlė kliūtis organizuodamas reidus į mano gamyklą. Jie bandė mane išstumti, bet jiems nepavyko“, – sako jis.

Po to, kai buvo apkaltintas mokesčių vengimu ir vėliau laikinai uždarius gamyklą, Vadymas nusprendė imtis radikalesnio požiūrio: kandidatuoti į merus, kad pakeistų žaidimo taisykles. Jo planas buvo ambicingas: paversti regioną turizmo centru, pagrįstu žaliąja energija.

 

Jo planuose buvo ne tik ekologiškų sprendimų diegimas, bet ir oro uosto statyba, siekiant pritraukti turistus iš Kyjivo. Jis mano, kad regionas, turintis unikalią istoriją ir gamtos išteklius, turi potencialo tapti pagrindine keliautojų lankoma vieta.

Tačiau vietos bendruomenė skeptiškai vertino jo planus. „Ar turistai tikrai čia atvyks? Su mūsų spinduliuote?“ – juokiasi viena moteris, išreikšdama abejones Vadymo idėjų gyvybingumu: „Jis tik svajotojas. Jis niekada negyveno tokiame kaime. Žmonės čia nėra įpratę prie tokių idėjų ir tiesiog jų nesupranta.“

Tačiau 2022 m., prasidėjus karui ir Rusijos armijai užėmus jų kaimą, įvyko netikėtas įvykių posūkis. Vadymo priešai išgelbėjo jo dukterį, kai rusai įžengė į jų kaimą. Pats jis buvo išvykęs į Kyjivą kovoti už savo šalį. „Karas viską pakeitė“, – prisipažįsta Vadymas.

 

„Jie saugojo mano dukrą, kai buvome atskirai. Laikas pamiršti praeitį. Kai pirmą kartą atvykau čia, žmonės elgėsi su manimi kaip su nepažįstamuoju. Bet dabar, kai jie patyrė karą taip, kaip aš, jie sako – jis vienas iš mūsų.“

1986 m. balandžio mėn. Černobylio atominėje elektrinėje (AE) įvyko sprogimas, dėl kurio teko evakuoti šimtus tūkstančių žmonių Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rusijoje.

Radioaktyvioji tarša taip pat išplito po didžiąją Europos dalį. Tai laikoma didžiausia branduoline katastrofa istorijoje, kurios metu į aplinką pateko 400 kartų daugiau radiacijos nei Antrojo pasaulinio karo metu Jungtinių Valstijų ant Hirošimos numestos atominės bombos metu.

Černobylio draudžiamojoje zonoje vis dar gyvena 130–150 gyventojų, daugiausia vyresnių nei 50 metų vyrų ir moterų, išgyvenusių sovietų ir nacių okupacijos metus.

 

Ši vietovė tapo tikru vaiduoklių miestu su šimtais apleistų pastatų. Nors namai apgriuvo, jie vis dar išlaiko devintojo dešimtmečio atmosferą, tarsi laiko kapsulės, leidžiančios pažvelgti į žmonių gyvenimus iki tragedijos.

Apžvalgos ratas vis dar stovi apleistame Pripetės mieste, primindamas laikus, kai šeimos ten linksminosi ir džiaugėsi.

Ligoninės gimdymo palatoje, kuri po katastrofos buvo nenaudojama, vis dar stovi surūdijusios vaikiškos lovelės, o vadovėliai vis dar guli skubiai evakuotų mokyklų lentynose, liudydami apie kasdienio gyvenimo sutrikdymą.

Kaip ir prognozavo Vadymas, turistai pradeda grįžti ir aplankyti Černobylį, kad savo akimis pamatytų nuniokotą teritoriją. Manoma, kad per pastarąjį dešimtmetį šią vietą aplankė daugiau nei 40 000 turistų.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(1)
(0)
(1)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()