„Lenkijos Pripetė“. Paslaptingas miestas vaiduoklis. Traukia lyg magnetas (Video) ()
Vaiduoklių miestai mus žavi, nes jie simbolizuoja dviejų priešingų idėjų – urbanizacijos ir gyventojų skaičiaus mažėjimo – susidūrimą.

© Qbanez, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Pstraze_(12).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip ir ribinės erdvės, apleisti miestai gali mus užvaldyti savo didžiule tuštuma – juk kadaise juose virė gyvybė, arba bent jau toks buvo tikslas. Tačiau nutiko kažkas keisto, ir šie miestai tapo apleisti. Panagrinėkime įdomiausius vaiduoklių miestus Lenkijoje.
Kodėl vaiduoklių miestai tokie žavūs?
Apleistų griuvėsių lankymas yra įprasta daugelio ekskursijų dalis. Pilys ir senovės romėnų bei graikų pastatai yra vieni populiariausių turistinių objektų. Atrodo, kad vyrauja nuomonė, jog šių vietų tuštėjimas dėl jų amžiaus laikomas natūraliu progresu.
Tačiau kai kalbame apie didesnes užstatymo zonas arba kai šie pastatai yra gana nauji, susidaro visiškai kitoks įspūdis. Susiduriama su keistu priešingų idėjų susidūrimu. Viena vertus, turime pastatus, kurie teoriškai yra tinkami naudoti, arba ištisus rajonus ar miestus, kurie yra tinkami gyventi. Kita vertus, nematyti nė gyvos dvasios.
Žmonių nebuvimas natūraliose buveinėse nestebina. Tai iš esmės yra žmogaus veiklos nepaliestos teritorijos. Tačiau kai anksčiau apgyvendintos ar apgyvendintos teritorijos ištuštėja, tai gali sukelti ir nerimą, ir susižavėjimą. Ne veltui jos vadinamos „miestais vaiduokliais“. Šias emocijas galima perteikti per alternatyvųjį turizmą, pavyzdžiui, urbex (urban exploration) arba miesto tyrinėjimą. Tačiau čia nekalbama apie tradicines miesto ekskursijas, o apie sunkiai pasiekiamų vietų ir apleistų pastatų tyrinėjimą. Populiarioji kultūra taip pat nagrinėja šias emocijas, nors vis dar nišiniu būdu. Tai reiškia ribinių erdvių reiškinį, kuris atsirado pastaraisiais metais.
|
Ribinė erdvė – tai terminas, apibūdinantis labai specifinę, apleistą erdvę, kurios vaizdas ar patyrimas sukelia keistą, netgi siurrealistinį, įspūdį. Tokios erdvės paprastai atrodo taip, lyg žmonės akimirksniu išnyktų, palikdami jas nepaliestas. Tai apima laukimo sales, traukinių stotis, biurų pastatus ir gyvenamuosius rajonus – dažnai pėsčiųjų erdves, kurios mus pripratino prie didelių minios žmonių. Kai jos staiga ištuštėja, jos gali sukelti nerimą.
Nors vienas apleistas pastatas, gamykla ar net kompleksas gali atrodyti kaip keistas taškas normalumo žemėlapyje, miestai vaiduokliai gali driektis dešimtis kilometrų. Be žemėlapio ar gido ten galite pasiklysti. Tačiau šios zonos turi savo gerbėjų, ir norinčiųjų jas tyrinėti netrūksta. Apleistų miestų galima rasti ir Lenkijoje.
Didžiausias miestas vaiduoklis Lenkijoje
Populiariausias yra Pstrąże. Tai miestelis Žemutinės Silezijos vaivadijoje, esantis 20 km nuo Boleslaveco (Bolesławiec). Žmonės čia gyveno bent jaunuo XIV amžiaus pradžios, o 1901 m. miestelis buvo pradėtas perstatyti, kad atitiktų vokiečių armijos poreikius (tuomet tai buvo Vokietijos imperijos teritorija).
Buvo pastatytos kareivinės, gyvenamasis rajonas ir infrastruktūra. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1945 m., Pstrąże okupavo sovietų armija. Miestas buvo aptvertas tvora, ir daugelį metų civiliai gyventojai nebuvo įleidžiami. Miestas nebuvo pažymėtas žemėlapiuose. Oficialiai jo nebuvo.
Tęsinys kitame puslapyje: