Tiesiai šviesiai. Kas vyksta su Rusijos ekonomika ()
Svajoja apie šviesią ateitį.
© Paweł Grzywocz, CC BY-SA 2.5 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Kamaz_5511.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie Rusijos ekonomiką X tinkle rašo Antonas Geraščenko, buvęs Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas.
- Automobilių pramonė.
Dėl didelių paskolų palūkanų normų sumažėjo lengvųjų automobilių ir sunkvežimių pardavimai. Dešimtys tūkstančių transporto priemonių yra įstrigusios automobilių gamyklų sandėliuose, nematant pirkėjų.
2024 m. KAMAZ pardavė beveik trečdaliu mažiau sunkvežimių nei 2021 m. Gamykla patyrė 3,4 mlrd. rublių (42,2 mln. JAV dolerių) grynąjį nuostolį, pajamos sumažėjo 8,8 %, o pelnas nuo pardavimo sumažėjo 15 kartų.
KAMAZ darbuotojams netgi teko pereiti prie keturių dienų darbo savaitės. Tačiau nors Europoje tai daroma siekiant padidinti produktyvumą ir rūpintis darbuotojais, Rusijoje siekiama sumažinti gamybą ir optimizuoti sąnaudas. Kitos mašinų gamybos gamyklos, gaminančios civilinę įrangą ir nerandančios pirkėjų, taip pat trumpina darbo savaitės trukmę.
- Žemės ūkio technikos pramonė.
|
Žemės ūkio technikos gamyba sumažėjo 27 %. Ūkininkai neturi pinigų naujiems kombainams, paskolos brangios, o sena technika artėja prie savo eksploatavimo pabaigos. „Rostselmash“ ir kiti gamintojai taip pat pereina prie sutrumpintų darbo savaičių. Tuo tarpu laukuose nuimamas „kompaktiškas (prastas) derlius“.
- Žemės ūkis.
Antrus metus iš eilės pietiniuose regionuose išgyvenamas rekordiškai mažas derlius. Rusija gali prarasti iki 25 % grūdų derliaus. Gegužės mėnesio šalnos ir sausra nuniokojo pasėlius, o aukšta centrinio banko palūkanų norma ir kylančios degalų kainos padarė ūkininkavimą nepelningu. Rusija dabar importuoja sviestą iš JAE, o bulves – iš Mongolijos.
- Statyba.
Po trumpo pakilimo 2024 m. pabaigoje–2025 m. pradžioje, augimo tempai 2025 m. kovo mėn. sumažėjo iki 2,6 %. Beveik nepradedama jokių naujų projektų, o statybinių medžiagų ir metalų gamyba stagnuoja. Kodėl? Nes nėra paklausos, o statybų įmonėse didėja darbo užmokesčio įsiskolinimai.
- Kuras pagal kuponus.
4,3 % sumažėjusi naftos gavyba ir mažėjanti dujų gavyba jau yra šauksmas biudžetui, nes šie ištekliai dešimtmečius buvo pagrindinis pinigų šaltinis. Tačiau dronų atakos prieš naftos saugyklas ir OPEC+ įsipareigojimai padarė savo. O kai kuriuose regionuose sugrįžo tam tikra sovietmečio praktika.
Primorėje, aneksuotame Kryme ir Užbaikalės krašte benziną galima pirkti tik naudojant kuponus, o Čitoje leidžiama pirkt ne daugiau kaip 10 litrų vienam automobiliui. Degalinėse susidaro kilometrų ilgio eilės. Nuo metų pradžios benzino kainos išaugo 50 %. Valdžia kaltina „sezoninę paklausą“, tačiau visi žino, kad tai dronų atakų ir sankcijų rezultatas.
- Aviacija.
Iš 15 komercinių lėktuvų, kuriuos planuojama gaminti 2025 m., tik vienas iš tikrųjų buvo pristatytas. Likusių gamyba sustabdyta dėl sankcijų ir komponentų trūkumo. Rusija, turėdama daugiau nei 700 užsienio gamybos lėktuvų parką, faktiškai yra įkaitė atsarginių dalių importui iš trečiųjų šalių. Inžinierių skaičius taip pat neauga. Ir kol kas juos sunku pakeisti darbuotojais-migrantais.
- Laivų statyba.
„Rosmorport“ nutraukė sutartį su „Onega“ laivų statybos gamykla dėl dviejų ledlaužių, kurių vertė siekia 18,5 mlrd. rublių (230 mln. JAV dolerių), statybos. Priežastis – sankcijos, kurios net neleido pradėti projekto. Buvo planuota bendradarbiauti su Turkijos laivų statykla „Kuzey Star“, tačiau karas viską nutraukė.
- Televizoriai.
Voroneže įsikūrusi gamintoja „Kvant“ nutraukė „Irbis“ televizorių gamybą dėl „nepakankamo vartotojų susidomėjimo“, o darbuotojai negauna atlyginimų nuo 2024 m. pabaigos. Darbo užmokesčio įsiskolinimas jau viršijo 60 mln. rublių (745 tūkst. JAV dolerių).
Per pirmuosius septynis 2025 m. mėnesius Rusijos biudžeto deficitas pasiekė 4,88 trilijono rublių (60,5 mlrd. JAV dolerių). Regionų biudžetuose per šešis mėnesius susidarė 400 milijardų rublių (5 milijardų JAV dolerių) trūkumas. Didelė centrinio banko palūkanų norma dusina verslą, sankcijos blokuoja technologijas, o dronai dar labiau didina šį chaosą.
Kremlius 40 proc. biudžeto skiria karui, o civilinė ekonomika svajoja apie šviesią ateitį.
.png)
_01.jpg)
