Jūsų laisvės pabaiga? Ruošiamas smūgis gryniems pinigams – ekspertai skelbia aliarmą ()
Daugelyje šalių tokie apribojimai kelia diskusijas ir nerimą dėl visiško grynųjų išnykimo.
© WolfBlur (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/banknotes-euro-money-cash-currency-1463132/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai kurios pasaulio valstybės siekia visiškai atsisakyti grynųjų pinigų arba apriboti jų naudojimą. Lenkijoje ši tema kelia daug emocijų, tačiau sparčiai vystantis kitoms atsiskaitymo formoms, ji vis dažniau tampa diskusijų objektu. Ar grynųjų atsisakymas būtų gera idėja? Ekonomistas Marekas Tatała interviu „Fakt“ leidiniui pabrėžia, kad tai nebūtų teisingas sprendimas.
Atsiskaitymo grynaisiais atsisakymas tampa vis madingesnis. Ir tai nestebina – naujosios technologijos leidžia atsiskaitymus atlikti vis paprasčiau ir greičiau. Šiandien galime mokėti ne tik kortele, bet ir telefonu ar net išmaniuoju laikrodžiu. Todėl galutinis grynųjų pinigų atsisakymas atrodo vis labiau tikėtinas sparčiausiai besivystančiose valstybėse.
Ar Lenkija atsisakys grynųjų? „Tai bloga idėja“
Ši tema Lenkijoje sulaukia didelio dėmesio – ji netgi tapo rinkimų kampanijos klausimu. Dabartinis prezidentas Karolis Nawrockis griežtai priešinasi grynųjų atsisakymui. Kaip rašo „Rzeczpospolita“, „Koalicija už grynuosius“ Prezidento kanceliarijai pateikė įstatymų projektus, numatančius grynųjų pinigų apsaugą ir teisę rinktis atsiskaitymo būdą – grynaisiais arba kortele. Šią temą komentavo ir ekonomistas Marekas Tatała.
|
„Visiškas atsisakymas grynųjų – bloga idėja. Kokias atsiskaitymo priemones naudoti, turi spręsti patys žmonės. Svarbiausia – laisvas pasirinkimas: grynieji, kortelė, banko pavedimas, lenkiška BLIK sistema, o gal net bitkoinas ar kita kriptovaliuta“, – sako ekonomistas.
Laisvosios ekonomikos fondo prezidentas pažymi, kad technologinė pažanga yra akivaizdi. Jis mini tyrimus dėl naujų atsiskaitymo formų, paremtų, pavyzdžiui, akies biometriniais duomenimis. Pasak Tatałos, technologijų pažangos nereikėtų stabdyti, tačiau visiškas grynųjų panaikinimas būtų klaida.
„Tyrimai rodo, kad daugelis žmonių vis dar mėgsta turėti šiek tiek banknotų ar monetų piniginėje – ir daugelyje situacijų tai tiesiog praktiška“, – pabrėžia jis.
Pagrindiniai argumentai prieš grynųjų atsisakymą – žemas skaitmenizacijos lygis tarp vyresnio amžiaus žmonių, baimė dėl didesnės valstybės kontrolės bei anonimiškumo praradimo.
Kuriose šalyse jau atsisakoma grynųjų?
Kai kurios valstybės jau yra žinomos kaip beveik visiškai perėjusios prie elektroninių atsiskaitymų. „Fakt“ rašo, kad Švedijoje tik 2 proc. sandorių atliekama grynaisiais. Vis dėlto šalies centrinis bankas ragina saugoti grynuosius – jie itin svarbūs krizių metu, pavyzdžiui, bankų sistemų sutrikimų atvejais. Norvegijoje grynųjų dalis tesiekia 3 proc., tačiau 2024 m. spalį priimtas įstatymas įpareigojo įmones priimti atsiskaitymus grynaisiais iki 20 tūkst. kronų. Panašios diskusijos vyksta ir Danijoje.
Kita kryptimi juda Kinija – kai kuriuose miestuose grynaisiais atsiskaityti jau nebeįmanoma. Ten modernios atsiskaitymo priemonės akivaizdžiai dominuoja.
Primename, kad Europos Sąjunga 2024 m. priėmė reglamentą, kuris nuo 2027 m. įves 10 tūkst. eurų grynųjų atsiskaitymų ribą visiems sandoriams – tiek verslo, tiek privačioms operacijoms. Atskiros valstybės galės pačios nustatyti dar griežtesnius limitus. Šis sprendimas turėtų padėti riboti pinigų plovimą. Tačiau daugelyje šalių tokie apribojimai kelia diskusijas ir nerimą dėl visiško grynųjų išnykimo.
