„Antarktida užrakinta.“ Paprastiems žmonėms draudžiama peržengti. Monstriška žinia (Video) ()
Didžiulės atsargos.
© Jason Auch, CC BY 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Glacier_on_Antarctic_coast,_mountain_behind.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Antarktidą jau seniai gaubia paslaptys ir mitai. Vieni ją laiko paskutiniu rezervatu planetoje, kiti – griežtos pasaulio valstybių kontrolės objektu. Iš tikrųjų viskas paprasčiau: Antarktida yra atšiauriausias žemynas Žemėje, į kurį paprastam žmogui tikrai sunku patekti.
Kodėl prieiga ribojama?
Pagrindinė priežastis – 1959 m. pasirašyta tarptautinė Antarkties sutartis. Joje nustatyta, kad žemynas nepriklauso jokiai šaliai, o yra naudojamas išimtinai mokslo ir taikiems tikslams. Pagal susitarimą:
- draudžiama steigti karines bazes;
- draudžiami ginklų bandymai ir branduolinė veikla;
- saugoma unikali ekosistema – negalima importuoti gyvūnų ir augalų.
|
Iš tikrųjų turistams nėra „geležinės uždangos“. Tačiau judėjimas po žemyną yra reguliuojamas, siekiant kuo labiau sumažinti žalą gamtai.
Nuvykti ten įmanoma – kiekvieną vasarą (gruodžio–vasario mėn.) į regioną atvyksta turistiniai laineriai ir kruiziniai laivai. Tačiau turistai išlaipinami tik kraštutiniuose Antarktidos pusiasalio taškuose arba šalia esančiose salose. Niekas neorganizuoja „žygių per visą žemyną“ poilsiautojams: atšiaurus klimatas, aukštis (vidutinė plynaukštė yra apie 4000 metrų) ir kalnų ligos rizika tokias ekspedicijas daro pernelyg pavojingas.
Šiandien žemyne yra apie 50 mokslinių bazių, tačiau tik kelios iš jų dirba ištisus metus – pavyzdžiui, rusiška „Vostok“, amerikietiška „Amundsen-Scott“ ir tarptautinė „Concordia“. Žiemą ten apsistoja tik keli žmonės: likusieji negali išgyventi be nuolatinių maisto ir degalų atsargų.
Antarktida yra aukščiausias ir šalčiausias žemynas Žemėje. Vidutinis plynaukštės aukštis yra 4 km, todėl susidaro sąlygos, panašios į kalnų viršūnes. Slėgis mažesnis, oras sausas, mažai deguonies – tai sukelia hipoksiją, silpnumą ir nemigą. Net ir esant „vasarai“ –30 °C temperatūrai, klimatas atrodo gana pakenčiamas vien dėl mažo drėgnumo.
Mokslininkai tyrinėja ne tik „sniegą ir ledą“. Antarktida yra raktas į pasaulinio klimato ir planetos geologinės istorijos supratimą. Ledynai saugo šimtų tūkstančių metų atmosferos archyvą: oro burbuliukai ledo sluoksniuose gali būti naudojami norint suprasti, kaip keitėsi klimatas. Be to, čia tyrinėjamas kosmosas: plona atmosfera ir mažas radijo trukdžių lygis daro žemyną idealia vieta observatorijoms.
Manoma, kad Antarktidoje yra didžiulės mineralų, įskaitant naftą ir dujas, atsargos. Tačiau jų gavyba pagal Sutartį draudžiama iki 2048 m. Draudimas yra ne tiek „sąmokslas“, kiek bandymas išsaugoti unikalų regioną originalia forma. Kas yra Antarktidos „šeimininkas“?
Oficialiai niekas. Žemyną valdo tarptautinė bendruomenė pagal Antarktidos sutartį. Bet kuri dalyvaujanti šalis turi teisę steigti mokslines stotis ir vykdyti tyrimus.
Antarktida iš tiesų atrodo paslaptingai, tačiau draudimai ir apribojimai aiškinami ne slapta galia, o jos ekosistemos trapumu ir ekstremaliomis sąlygomis.
