„Ateina juodoji diena. Tik ir tik grynieji! 1-oji šalis jau yra“ ()
Grynieji pinigai yra mūsų saugumo garantas.

© Pixabay (free to use) | https://pixabay.com/illustrations/money-currency-euro-cash-banknotes-1552547/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kokia yra skaitmenizacijos tamsioji pusė?
Praėjusios savaitės trečiadienio vakarą „Swedbank“ mokėjimuose buvo pastebėta techninių problemų. Kartais ir kiti bankai susiduria su tam tikrais nesklandumais, o tai yra suprantama, nes technologijos lieka technologijos ir kartais gali nuvilti.
Be duonos ir gydytojo?
Trečiadienį išgirdau kelias istorijas, kaip šios problemos paveikė žmonių kasdienybę. Keletas žmonių po darbo nuėjo į maisto prekių parduotuvę, tačiau negalėjo atsiskaityti, nes neturėjo grynųjų pinigų. Viena moteris pasakojo, kad tądien lankėsi pas gydytoją: „Vizitas baigėsi, nuėjau atsiskaityti ir supratau, kad negaliu to padaryti. Mokestis yra pakankamai didelis, o aš neturėjau tokios sumos grynųjų pinigų. Nieko kito neliko, kaip paimti kvitą, pažadėjus atsiskaityti vėliau. Administratorė atsiduso ir pasakė, kad tikisi, jog tai neatsilieps daktarei, nes aš esu jau trečia klientė, kuri negali sumokėti.“
Tai privertė susimąstyti apie skaitmenizacijos tamsiąją pusę – mes didžiuojamės, kad šalyje mažėja grynųjų pinigų naudojimas, pamažu pereiname prie elektroninių atsiskaitymų, tačiau tokios „avarijos“ aiškiai primena, kad ne visada galima pasitikėti technologijomis. Gali ateiti ir juodoji diena. O kas būtų, jei apskritai nebeturėtume grynųjų pinigų? Likume be duonos ir ir be vizito pas gydytoją?
Latvijos banko patarimai ir atsarginiai sprendimai
|
Latvijos banko ekspertai į klausimus apie grynųjų pinigų atsargas šioje geopolitinėje situacijoje atsako paprastai: „Visada po ranka turėkite nedideles, bet pakankamas grynųjų ir negrynųjų pinigų atsargas.“
Taip pat primenama, kad Latvijos bankas iš savo pusės rūpinasi, kad grynieji pinigai ir toliau atliktų svarbų vaidmenį, be kita ko, ir kaip ekonominio saugumo elementas. Beje, euro zonos lygiu aktyviai vyksta darbas kuriant 3-ios serijos euro banknotus (šiuo metu atliekami parengiamieji darbai dizainui pasirinkti), o Latvijoje dabar jau teisiniu lygmeniu įtvirtinta pareiga bankams – kritinių paslaugų teikėjams – išlaikyti bankomatų tinklą, užtikrinant prieigą prie grynųjų pinigų visoje šalies teritorijoje.
Mokėjimai be interneto – Latvija yra pirmoji euro zonoje
Latvijos bankas, bendradarbiaudamas su kritinių paslaugų teikėjais ir prekybininkais, įdiegė mokėjimus kortele be interneto – sprendimą ekstremalioms situacijoms, kad prekybos vietose, kur nėra interneto, būtų galima įsigyti būtiniausių prekių – maisto, kuro ir vaistų. Latvija tapo pirmąja šalimi euro zonoje, kuri suteikia savo gyventojams tokią galimybę. Ne visi žmonės piniginėje turi grynųjų pinigų, nes kasdien įprasta atsiskaityti kortele. Mokėjimai kortele be interneto leidžia fiziniams asmenims, kurie yra kritinių finansinių paslaugų teikėjų klientai, įsigyti būtiniausių prekių už bendrą sumą iki 200 eurų su kiekviena kortele, kai nėra interneto. Tačiau gyventojai turi prisiminti, kad šis sprendimas yra galimas tik fiziškai įdėjus kortelę į mokėjimo kortelių terminalą; šiuo metu sprendimo be interneto negalima naudoti, mokant išmaniuoju įrenginiu.
Latvijoje įdiegtas sprendimas mokėjimams be interneto veikia ne tik įvairiose krizinėse situacijose, tokiose kaip energijos tiekimo sutrikimai Ispanijoje ir Portugalijoje, bet ir trumpalaikių ryšio trikdžių atveju. Nuo sprendimo įdiegimo, interneto trikdžių atveju mokėjimai kortele be interneto, naudojant fizinę kortelę, jau užtikrino prekybos vietų darbo tęstinumą. Šis sprendimas įdiegtas keliuose maisto prekių parduotuvių tinkluose ir degalinių tinkluose. Netrukus sprendimą įdiegs ir didžiausių vaistinių tinklai. Prekybos vietų aprėptis yra faktiškai visoje šalyje, o jų skaičius palaipsniui didėja.
Straipsnis sukėlė tikrą ažiotažą, po juo pasipylė komentarai:
„Tik ir tik grynieji! Gana maitinti bankus! Tik sergantys, storuliai laksto su kortelėmis ir dejuoja, kad negali mokėti.“
„O kas, jei nėra elektros? Ar tie kasos aparatai veiks be elektros?“;
„Jei turiu 50 € grynaisiais, jie visada bus verti 50 €... Bet jei nemokamai pervedu 50 € į banką, už paslaugą turiu sumokėti 0,36 €.. .ai TIK 50 €. Jūs mokate bankui už kiekvieną operaciją, todėl banke esantys pinigai praranda vertę. Bet bankai tik turtėja.“