Vien per pastarąsias šešias savaites (nuo 2025 m. rugsėjo vidurio) Vokietijos įmonės paskelbė apie daugiau nei 125 000 darbo vietų mažinimą gamybos sektoriuje, tai patvirtina WSWS analizė ir „Inside Edge“ ataskaita. Jei tai būtų taikoma JAV, tokio masto deindustrializacija reikštų nuo 300 000 iki pusės milijono darbo vietų praradimą per pusantro mėnesio arba visišką gamyklų uždarymą Pietų Karolinos dydžio valstijoje (kurioje dirba apie 250 000 pramonės darbuotojų).

Tai ne tik „grynai vokiečių reikalas“: krizė veikia pasaulines tiekimo grandines, ypač automobilių ir plieno pramonėje, ir grasina paveikti net JAV (kur jau prasidėjo atleidimų banga automobilių pramonėje). Pagrindinės žiniasklaidos priemonės apie tai tyli, tačiau nišinėse srityse, tokiose kaip „Yahoo Finance“ ir „X“ apie tai rašo ekspertai, tokie kaip Amanda Goodall.

Žemiau pateikiame konkrečius skaičius su šaltiniais (daugiausia 2024–2025 m.) ir tam tikru kontekstu. Dažnai šie atleidimai yra „planuojami“, o kai kurie darbuotojai išeis be prievartos, sudarydami draugiškus susitarimus arba išeidami į pensiją. Tačiau vien automobilių pramonės atleidimai viršija 111 000 žmonių.

Sektorius	Įmonė	Išsami informacija	Sumažinimų skaičius	Šaltinis
[EU+Kuponai] Lietuvoje taip pigiai nerasite! Vėjo jėgainių rinkiniai. Energetinė nepriklausomybė kur tik jums reikia 2851 4 2 Fantastiškai geros kainos Specialūs kuponai Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas Aukščiausia kokybė Labai ribotas kiekis 12 mėn. garantija 30 dienų pinigų grąžinimo garantija Išsamiau Automobilių pramonė	Volkswagen	Susitarta 2024 m. gruodį; numatytų atleidimų iš karto nėra, tačiau planuojami savanoriški iki 2030 m.	35 000	Reuters (2024 m. gruodis), WSWS (2025)
	Mercedes-Benz	Nuo 2025 m. kovo įsigaliojanti kaštų mažinimo programa numato iki 500 000 € išeitinę kompensaciją savanoriškai pasitraukiantiems, daugiausia administracijos darbuotojams	40 000	Reuters (2025 m. kovas), Carscoops (2025 m. kovas)
	Audi	2025 m. kovo susitarimas: administracinių išlaidų ir plėtros kaštų mažinimas iki 2029 m., savanoriškai – iki 2033 m.	7 500	Reuters (2025 m. kovas), DW (2025 m. kovas)
	Ford (Saarlouis)	Iki 2027 m. – daugiausia Kelno gamykloje. Saarlouis paveikta dėl „Focus“ modelio gamybos nutraukimo 2025 m.	2 900	SR.de (2024 m. lapkritis), Carscoops (2024 m. vasaris)
	Daimler Truck	Iki 2030 m.; daugiausia Štutgarte – dėl silpnos JAV rinkos	5 000	DW (2025 m. liepa), Euronews (2025 m. liepa)
	ZF Group	Dėmesys perėjimui prie elektromobilių; atleidimai palies Frydrichshafeno gamyklą, savanoriškai iki 2028 m.	14 000	—
	Bosch, Continental, Schaeffler	Bosch: 5 000–7 000 (2024–2025); Continental: 3 000 MTEP sektoriuje (2025–2026); Schaeffler: 4 700 (2025)	7 000	Intellizence (2025 m. rugsėjis), Reuters (2024)
Iš viso automobilių pramonėje		Per pastaruosius 12 mėnesių darbo vietų skaičius jau sumažėjo 51 000 – blogiausias nuosmukis nuo 2008 m.	111 400	WSWS (2025 m. rugsėjis), EY ataskaita (2025 m. rugpjūtis)
Plieno ir sunkioji pramonė	Thyssenkrupp	Iki 2030 m. praras iki 40 % darbo jėgos dėl Azijos dempingo ir brangstančių energijos išteklių	30 000	Reuters (2024 m. liepa), Euronews (2024 m. liepa)
Geležinkeliai ir transportas	Deutsche Bahn	2024 m. liepos planas – atleisti 9 % personalo po milijardinių nuostolių per 2024 m. pirmąjį pusmetį	30 000	Reuters (2024 m. liepa), Euronews (2024 m. liepa)
	DB Cargo (dukterinė įmonė)	Iki 2029 m.; daugiau nei planuota – siekiant išvengti ES sankcijų	5 000	Railfreight (2024 m. gruodis), Railway Supply (2024 m. gruodis)
Paštas ir logistika	Vokietijos paštas (DHL)	Iki 2025 m. pabaigos – dėl laiškų apimties sumažėjimo (nuo 2022 m. −20 %) ir automatizacijos	8 000	Reuters (2025 m. kovas), DW (2025 m. kovas)
Bankininkystė ir finansai	Commerzbank	Iki 2028 m.; daugiausia Vokietijoje, siekiant užkirsti kelią UniCredit perėmimui	3 900	Reuters (2025 m. vasaris), CNBC (2025 m. vasaris)
Technologijų sektorius	SAP	2024 m. gruodis; 80 % išeis į ankstyvą pensiją dėl DI diegimo (pasaulyje sumažinimai sudarys 9–10 tūkst.)	3 500	Handelsblatt (2024 m. gruodis), Reuters (2024 m. liepa)

Globalios pasekmės – kodėl apie tai taip mažai kalbama?

Dėmesys dirbtinio intelekto diegimui ir įstrigęs perėjimas prie elektrinių transporto priemonių tik slepia atšiaurią realybę, tačiau tos pačios Amandos Goodall (Yahoo Finance bendraautorės) pranešimuose „Inside Edge Report“ tai apibūdinama kaip ne kas kita, kaip „didžiausia 2026 m. krizė Amerikos darbuotojams“.

Lengva suprasti, kad tai katastrofa visai Europai ir ES kaip sąjungai. Kai buvo sukurta Europos Sąjunga, Vokietijai buvo lemta būti jos ekonominiu ir pramoniniu varikliu. Tačiau šiam varikliui gendant ir ES pasineriant į ideologiškai motyvuotą deindustrializaciją, kurią primetė visuomenės paramos neturintys technokratai, galima padaryti tik vieną išvadą: ES yra pasmerkta žlugti.

Šokas Vokietijos vietos rinkimuose: SPD žlunga, o Alternatyva (AfD) stiprina savo pozicijas

Remiantis preliminariais rezultatais, CDU laimėjo vietos rinkimus Šiaurės Reine-Vestfalijoje. Krikščionys demokratai gavo 33,3 % balsų (palyginti su 34,3 % 2020 m.). SPD surinko 22,1 % balsų (palyginti su 4,3 % 2020 m.). „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko 14,5 % balsų (palyginti su vos 5,1 % 2020 m.), o žalieji – 13,5 % (palyginti su 20,0 % 2020 m.).

Remiantis naujausia „Gallup“ apklausa, jei šiandien vyktų parlamento rinkimai Vokietijoje, AfD turėtų lygiąsias su CDU, o buvusioje Rytų Vokietijoje (išskyrus Berlyną) taptų didžiausia partija. Pavyzdžiui, Saksonijoje-Anhalte AfD surinko 39 % balsų.

Vokietija savanoriškai pakenkė savo energijos tiekimui (dėl „žaliojo poslinkio“ ir sankcijų Rusijai). Vokietija sunaikino savo darbo rinką masinės migracijos būdu. Vokietija prarado eksporto rinką (vėlgi, dėl sankcijų ir konflikto su Rusija). Vienintelis atsakymas, kurį gali pasiūlyti Friedrichas Merzas, yra masinė militarizacija, kuri sukels pirmąją Vokietijos skolų krizę nuo Antrojo pasaulinio karo. Tad nieko keisto, kad „Alternatyva Vokietijai“, kuri priešinasi šiai politikai, vis labiau populiarėja tarp rinkėjų.

Šaltinis: Steigan blogger

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.