Chroniškai dehidratuoti, tačiau sveiki. Šie Afrikos žmonės turi tai, ko trūksta likusiam pasauliui ()
Ypač stebina tai, kad apie 80 procentų jų mitybos sudaro gyvūninės kilmės produktai – daugiausia ožkų ir kupranugarių pienas, mėsa bei kraujas.
© Rainier5 (CC BY-SA 3.0) | https://lt.wikipedia.org/wiki/Turkanai#/media/Vaizdas:TurkanaPeople.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiaurės vakarų Kenijoje driekiasi vienas iš atšiauriausių Žemės kampelių. Ten temperatūra reguliariai viršija 50 °C, o vanduo toks brangus, kad jo gavimas gali nulemti išlikimą. Nepaisant šių ekstremalių sąlygų, ten jau tūkstančius metų gyvena turkanų tauta, kurios gebėjimą prisitaikyti mokslas tik dabar ima suprasti.
Ypač stebina tai, kad apie 80 procentų jų mitybos sudaro gyvūninės kilmės produktai – daugiausia ožkų ir kupranugarių pienas, mėsa bei kraujas. Pagal šiuolaikinius mitybos standartus toks racionas turėtų sukelti rimtų širdies ir kraujagyslių sutrikimų, tačiau tikrovė pasirodė daug sudėtingesnė.
Išanalizavus 367 šios bendruomenės narių genus, mokslininkai aptiko nepaprastus prisitaikymo mechanizmus. UC Berkeley ir Vanderbilt universiteto tyrimas atskleidė, kaip per tūkstantmečius evoliucija suformavo turkanų organizmus taip, kad jie galėtų gyventi sąlygomis, kurios daugumai žmonių būtų mirtinos.
Kaip turkanai išgyveno dykumoje?
|
Išlikimo paslaptis slypi ypatinguose genetiniuose variantuose, leidžiančiuose inkstams itin efektyviai koncentruoti šlapimą. Dėl to organizmas netenka daug mažiau vandens nei vidutinis žmogus. Mokslininkai nustatė aštuonias DNR sritis, kurios buvo stipriai paveiktos natūralios atrankos, o ypač svarbus pasirodė STC1 genas.
Daugumos tiriamųjų inkstuose šis genas pasižymėjo nuolat padidėjusia raiška, todėl organizmas sulaiko daugiau vandens. Šis mechanizmas, aktyvuojamas antidiuretinio hormono, turkanų organizme veikia gerokai efektyviau nei kitose populiacijose.
Vanderbilt universiteto tyrėjas Julienas Ayrolesas teigia:
„Apie 90 procentų mūsų tirtų žmonių buvo chroniškai dehidratuoti, tačiau apskritai sveiki. Štai kur glūdi paradoksas.“
Per pastaruosius 5–8 tūkstančius metų turkanai išgyveno gerdami vos apie 1,5 litro vandens per dieną. Palyginimui, vidutinio klimato juostoje rekomenduojama išgerti 2–3 litrus per parą.
Ne mažiau intriguojanti ir jų mityba, kuri tebėra tikra mįslė šiuolaikinei medicinai. Gyvūninės kilmės baltymų suvartojimas, siekiantis 70–80 procentų, tris kartus viršija Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytą saugų lygį širdies ir kraujagyslių sistemai. Vis dėlto ši bendruomenė išlieka gana sveika.
STC1 genas, kaip manoma, atlieka ir papildomą apsauginę funkciją – saugo inkstus nuo medžiagų apykaitos produktų, tokių kaip šlapalas ir kreatininas, kurie susidaro virškinant purinais turtingą maistą. Šios medžiagos, filtruojamos inkstų, gali pakenkti žmonėms, neturintiems tokių genetinių adaptacijų.
„Jei tu ar aš pereitume prie turkanų dietos – valgytume daug mėsos, riebalų ir baltymų – greičiausiai labai greitai susirgtume,“ – pažymi tyrėjai.
Mokslininkai patvirtino, kad asmenys, turintys išskirtinį geno variantą, pasižymėjo aukštesniu šlapalo kiekiu kraujo serume, o tai rodo aktyvų šios mutacijos poveikį organizmo veiklai.
Gyvenimas judant
Kitas svarbus aspektas – evoliucinis neatitikimas. Kai turkanai persikelia į miestus ir pradeda sėslesnį gyvenimą, jų genetinės adaptacijos ima daugiau kenkti nei padėti. Palyginus miesto ir kaimo turkanų biocheminius žymenis bei genų raišką, paaiškėjo disbalansas, galintis skatinti lėtines ligas, tokias kaip hipertenzija, inkstų funkcijos sutrikimai ar diabetas.
Julienas Ayrolesas aiškina:
„Mes nustatėme, kad genai, kurie padėjo šiai populiacijai išgyventi tokiomis sąlygomis – karštyje, vandens trūkume, baltymingoje mityboje – naujoje miesto aplinkoje tampa netinkami ir gali sukelti ligas.“
Šis atradimas turi platesnę reikšmę nei tik turkanų bendruomenei. Jis padeda suprasti, su kokiais iššūkiais susiduria tradicinės kultūros visame pasaulyje, priverstos prisitaikyti prie sparčiai kintančių aplinkos sąlygų.
Tyrimas, paskelbtas žurnale „Science“, yra daugelio metų bendradarbiavimo su Kenijos medicininių tyrimų institutu ir pačia turkanų bendruomene rezultatas, vykdomas „Turkana Health and Genomics Project“ rėmuose. Daugelis tyrimo klausimų kilo iš ilgų pokalbių su vietiniais gyventojais, pabrėžiant tiesioginio bendruomenės įsitraukimo svarbą mokslo procese.
Šiuo metu kuriamas tinklalaidė turkanų kalba, kurioje bus pristatomi tyrimo rezultatai ir pateikiami praktiniai patarimai, kaip keisti gyvenimo būdą, atsižvelgiant į naujas žinias apie sveikatą.
