„Tomahawk“ iš Europos. Drebinanti žinia ()
Europos Sąjunga turi savo galingą „ginklą“.
© U.S. Navy photo (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:USN_Tactical_Tomahawk_launch.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
ES turi savo „Tomahawk“ raketas, skirtas smogti V. Putinui.
Kol Kremlius grasina Vašingtonui, kad amerikietiškų „Tomahawk“ raketų perdavimas Ukrainai gali „blogai baigtis visiems, ypač D. Trumpui“, Europos Sąjunga turi savo galingą „ginklą“, skirtą smogti Rusijai.
Tai susiję su įšaldytu Rusijos centrinio banko turtu. Kilus netikrumui dėl tolesnės D. Trumpo administracijos pagalbos, Europos Komisija pasiūlė ES valstybėms narėms suteikti Ukrainai 140 mlrd. eurų vertės „reparacijų paskolą“. Siūlomas užstatas yra Rusijos centrinio banko turtas, kurio liūto dalis yra įšaldyta Belgijos „Euroclear“ saugykloje. Paskola bus teikiama dalimis ir bus naudojama tiek Ukrainos gynybos poreikiams per ateinančius 2–3 metus, tiek tiesioginėms biudžeto injekcijoms. „Reparacinę paskolą“ Ukraina turės grąžinti tik tuo atveju, jei Rusija sumokės šaliai reparacijas.
Vokietija, kuri iki šiol priešinosi bet kokiems veiksmams, susijusiems su įšaldytu Rusijos Federacijos centrinio banko turtu, persigalvojo. Rugsėjo pabaigoje straipsnyje „Financial Times“ kancleris Friedrichas Merzas paragino ES rasti teisinį mechanizmą, kaip panaudoti turtą tokiu lygiu, kuris per ateinančius kelerius metus užtikrintų Ukrainos karinį ir finansinį stabilumą. Tačiau, pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, „daugelis valstybių narių abejoja, ar tai tikrai gera idėja“. Tarp jų yra Belgija, kurioje yra „Euroclear“, taip pat Prancūzija, Italija, Liuksemburgas ir Vengrija.
|
2022 m. vasario 28 d., praėjus keturioms dienoms po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, ES, įvedusi trečiąjį sankcijų Rusijai etapą, įšaldė 210 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turtą. Maždaug du trečdaliai iš 280 mlrd. eurų vertės visų G7 šalių įšaldyto Rusijos turto – 185 mlrd. eurų – yra laikomi Belgijos „Euroclear“ saugykloje. Tik 2024 m. gegužės mėn., ruošdamasi sumažinti JAV paramą Ukrainai ir visai Europai, ES patvirtino naują teisinę sistemą, pagal kurią pajamos, gautos iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto, būtų nukreiptos Ukrainos rėmimui.
ES ir G7 šalys susitarė, kad 95 % šių pajamų bus skirta Ukrainos ypatingojo pajamų spartinimo (ERA) iniciatyvai. Šie pinigai bus panaudoti 45 mlrd. eurų paskoloms, kurias sąjungininkai skyrė Kyjivui iki 2027 m. pabaigos, grąžinti. Likę 5 proc. bus skirti Europos taikos fondui ginklams Ukrainos gynybos pajėgoms įsigyti. Spalio pradžioje Ukrainos finansų ministerija pranešė, kad ES ir G7 šalys jau skyrė Kyjivui beveik 26 mlrd. eurų pagal ERA 2024–2025 m.
Tačiau, remiantis preliminariais TVF skaičiavimais, Ukrainos išorinio finansavimo poreikiai 2026–2029 m. yra maždaug 52 mlrd. eurų, neskaitant gynybos išlaidų. Be to, grįžęs į Baltuosius rūmus, D. Trumpas aiškiai pasakė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra Europos „problema“, iš kurios JAV, nenori pasipelnyti parduodamos ginklus. Liepos mėnesį JAV ir NATO pasirašė PURL (Prioritetinių Ukrainos reikalavimų sąrašo) susitarimą, kuriame numatytas amerikietiškų ginklų pirkimas Ukrainai Europos šalių sąskaita, koordinuojant NATO.
Per tris mėnesius į PURL buvo įnešta 2 mlrd. dolerių. Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos, šešios šalys iki šiol skyrė konkrečias sumas programai paremti ir pratęsti.
„Šiandien galime kalbėti apie dar septynių šalių ketinimą dalyvauti su konkrečiais įnašais. Kiti žingsniai bus kariniai renginiai ir Gynybos ministerijos renginiai. Visų pirma, gynybos ministrų susitikimas (NATO šalių spalio 15 d. – red. p.). Laukiame „Rammstein“ konferencijos. Todėl manau, kad tai yra geros platformos aptarti šį klausimą ir galima tikėtis praktinių rezultatų“, – pažymėjo A. Sybiha per ES vyriausiosios įgaliotinės Kajos Kallas vizitą Kyjive pirmadienį, spalio 13 d.
Tačiau kalbant apie brangias oro gynybos sistemas, tokias kaip „Patriot“, kurių Ukrainai kritiškai reikia, atsižvelgiant į Rusijos tikslą sunaikinti energetikos sistemą ir palikti ukrainiečius be elektros, šilumos ir vandens šią žiemą, 2 mlrd. dolerių įnašo iš vos šešių šalių nepakanka.
Pasak prezidento V. Zelenskio, Kyjivo tikslas kitoje „Rammstein“ mokymo stovykloje spalio 15 d. yra būtent oro gynyba.
„Ir ne tik joms reikalingų sistemų ir raketų sąrašas, bet ir aiškus supratimas, kuri šalis ir kokiomis sąlygomis gali vykti greitą pristatymą. Ir nors PURL jau įrodė savo veiksmingumą, Europos programa „Saugumo veiksmai Europai“ (parama ES valstybėms narėms ir Ukrainai gynybos pramonės plėtrai, įskaitant 150 mlrd. eurų ilgalaikių paskolų – red.) vis dar turi būti užpildyta tikrai aktualiu turiniu“, – pridūrė prezidentas V. Zelenskis.
Vizito Kyjive metu Kaja Kallas patikino, kad ES dirba ties „reparacijų paskola“ Ukrainai. Pasak jos, dėl įvairių šalių susirūpinimo yra dvi galimybės:
- pirma, sukurti teisiškai pagrįstą sistemą, kuri padengtų riziką toms ES valstybėms narėms, kurioms ji labiausiai tektų;
- antra, kaip ir kada ši reparacijų paskola galėtų būti panaudota.
Šiuo metu nėra sutarimo dėl teisinio kelio, kaip panaudoti įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas Ukrainos naudai.
Šio klausimo aptarimas bus tęsiamas spalio 23 d. Briuselyje Europos Vadovų Tarybos susitikime – ES valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame dalyvaus ir Volodymyras Zelenskis.
Kai kurios ES šalys, pavyzdžiui, Belgija, kurioje yra „Euroclear“ saugykla, bijo Rusijos teisinių veiksmų. Todėl jos reikalauja garantijų ir naštos pasidalijimo, kad neliktų vienos su skolomis, kurias vėliau reikėtų grąžinti Rusijai.
Tačiau yra ir šalių, kurios nori panaudoti įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas kaip svertą derybose su V. Putinu.
Anksčiau Ursula von der Leyen pareiškė, kad Ukrainai suteikus „reparacinę paskolą“ nereikės nedelsiant konfiskuoti įšaldyto centrinio banko turto. Europos Komisija nori panaudoti „Euroclear“ sukauptas lėšas išpirkus Rusijos obligacijas ir kitą įšaldytą Rusijos turtą kaip užstatą obligacijų emisijai.
Šios būsimos lėšos bus panaudotos Ukrainai suteikti 140 mlrd. eurų „reparacinę paskolą“. Beje, pasak Volodymyro Zelenskio, Amerikos „Tomahawk“ raketos taip pat gali būti finansuojamos įšaldytu Rusijos centrinio banko turtu.
ES valstybės narės turi rasti bendrą sprendimą iki šių metų pabaigos arba vėliausiai kitų metų pradžios.
Juk tokios šalys kaip Prancūzija ir Vokietija jau susiduria su didžiulėmis ekonominėmis problemomis savo šalyje, kurios 2026 m. taps dar aktualesnės.
Siekiant apeiti Vengrijos veto, o Viktoras Orbanas jau pareiškė, kad nesidalins atsakomybe su Belgija dėl „kitų žmonių pinigų pasisavinimo“ (įšaldyto Rusijos turto – red. p.) ir Slovakijos rizikos, naują „reparacijų paskolą“ Ukrainai galėtų paremti „norinčiųjų koalicija“.
Pasak „Bloomberg“, jei spalio 23 d. Briuselyje vyksiančiame ES viršūnių susitikime bus pasiektas susitarimas, Europos Komisija iki 2026 m. antrojo ketvirčio pradės rengti teisinį pasiūlymą dėl lėšų išmokėjimo mechanizmo.
.jpg)
.png)
.jpg)
