Tūkstančiai prie sienos. Rusijos sąjungininkei draudžiama įvažiuoti. Kas vyksta? ()
Tūkstančiai sunkvežimių iš Kinijos įstrigo Kazachstano ir Rusijos pasienyje.
© High Contrast, CC BY 2.0 DE | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Russia_-_Trucks_on_the_road.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Kazachstano muitinės pareigūnai suintensyvino patikrinimus dėl sankcijų“. Tačiau ne visi ekspertai sutinka, kad sankcijos yra Kazachstano politikos pokyčio priežastis.
Nuo rugsėjo vidurio tūkstančiai Kinijos sunkvežimių įstrigo ties Kazachstano siena su Rusija, taip sulėtinant dvejopo naudojimo prekių srautus. Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad sunkvežimiuose gabenama elektronika, dronų komponentai ir vakarietiškų prekių ženklais pažymėtos prekės, kurioms taikomi eksporto apribojimai.
„Kazachstano muitinės pareigūnai sustiprino krovinių, įtariamų panaudojant juos sankcijoms apeiti, patikrinimus“, – pabrėžia „Forbes“.
Interviu Rusijos dienraščiui „Kommersant“ logistikos direktorius Maksimas Emelinas teigė, kad situacija gali atspindėti naująją Kazachstano politiką.
„Galima drąsiai teigti, kad tai nėra laikina problema. Labiau tikėtina, kad tai nauja realybė – griežtesnė kontrolė ir didesnis Vakarų sankcijų laikymasis“, – sakė jis.
„Kommersant“, remdamasis transporto pramonės duomenimis, pranešė, kad sutrikimai pasienyje galėjo paveikti apie 7500 transporto priemonių.
|
„Vėlavimai prasidėjo rugsėjo viduryje, kai Kazachstanas pradėjo griežčiau tikrinti siuntas į Rusiją ir Baltarusiją. Tai, kas anksčiau sukeldavo nedidelius vėlavimus, virto savaitės trukmės eilėmis“, – pabrėžia „Forbes“.
„EUToday“ pranešė, kad šiuo metu 99 proc. sunkvežimių, gabenančių jautrias prekes, yra intensyviai tikrinami. Saugumo analitikas Jasonas Jay Smartas įvertino, kad „Kazachstanas pagaliau įgyvendina sankcijas, nes mato, kad Rusijos pagalbos išlaidos sparčiai auga“. Jis pridūrė, kad didėjanti Kazachstano priklausomybė nuo Vakarų finansavimo „formuoja jo politikos pasirinkimus“.
Tačiau ne visi sutinka, kad vien sankcijos yra atsakingos už požiūrio pasikeitimą. Užsienio politikos tyrimų instituto tyrėjas Maximilianas Hess atkreipė dėmesį, kad tokie prekybos ginčai nėra neįprasti ir gali kilti dėl įprastos dvišalės trinties.
Prekybos sutrikimai įvyko tuo metu, kai prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas siekia glaudesnių ryšių su Vašingtonu, vengdamas tiesioginės konfrontacijos su Maskva.
Kaip priminta, rugsėjį, po Trumpo pokalbio su Tokajevu, JAV ir Kazachstanas užbaigė didžiausią lokomotyvų sandorį, kurio vertė siekė 4,2 mlrd. dolerių.
Taip pat buvo prisiminti buvusio vicepremjero Seriko Jumanğarino žodžiai, kuris interviu „Bloomberg“ pabrėžė, kad Kazachstanas „aklai nesilaikys sankcijų“, jei jos gali pakenkti šalies pramonei.
Tęsinys kitame puslapyje:
„Forbes“ atkreipia dėmesį į kitas problemas, su kuriomis susiduria Vidurinės Azijos šalys – dėl Ukrainos išpuolių kilę sutrikimai Rusijos naftos perdirbimo gamyklose, taip pat naftos eksporto draudimai – lėmė trūkumą Maskvoje ir kainų šuolį visame regione.
Tadžikistane, kuris beveik visą kurą importuoja iš Rusijos, benzino kainos išaugo labiausiai regione. Tuo tarpu Kazachstanas įvedė laikiną eksporto draudimą, siekdamas apsaugoti vidaus paklausą.
Rusijai sunkiai tenkinant savo kuro poreikius, Centrinės Azijos šalys turi vis daugiau priežasčių iš naujo įvertinti savo energetinę priklausomybę nuo Maskvos. „Forbes“ pažymi, kad jei Ukraina išlaikys pagreitį, kaimyninės šalys gali pradėti keisti savo ryšius, reaguodamos į silpnėjančią Rusijos įtaką regione.
Kazachstanas dešimtmečius laikė Rusiją strategine partnere. Tačiau 2022 m. prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas Kremliaus reikalavimus Ukrainai pripažino netinkamais.
Tuomet jis pabrėžė, kad jo šalis nepripažins Donecko Liaudies Respublikos ir Luhansko Liaudies Respublikos nepriklausomybės. Separatistines respublikas jis pavadino „kvazivalstybinėmis“ teritorijomis.
Praėjusį lapkritį Tokajevas įsakė sustiprinti saugumą svarbiausiuose šalies kariniuose ir civiliniuose objektuose. Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai Rusija paleido balistinę raketą į Dnipro miestą ir Vladimiras Putinas pareiškė, kad konfliktas Ukrainoje įgavo „globalų pobūdį“.
„Mūsų šaliai pagrindinis strateginis tikslas yra palaikyti stabilumą, taiką, teisingumą ir tvarką. Kazachstanas ne kartą pasisakė už derybų keliu pasiekiamą sprendimą dėl karo veiksmų tarp dviejų slavų tautų nutraukimo“, – tuo metu išplatintame pranešime teigė Kazachstano vadovo spaudos sekretorius.
Nors po plataus masto Rusijos invazijos Kasymas-Žomartas Tokajevas, regis, balansavo pasaulio politikoje ir švelniai, bet nuosekliai atsiribojo nuo Rusijos įtakos, jo šalis buvo tranzito mazgas prekėms, kurioms Vakarų šalys įvedė sankcijas Rusijai.
Dar praėjusių metų spalį užsienio reikalų viceministras Romanas Vasilenka pareiškė, kad nenori, jog jo šalies teritorija būtų naudojama sankcijoms apeiti.
„Kazachstanas neįvedė sankcijų Rusijai ir prie jų neprisijungė. Tuo pačiu metu mes nenorime, kad mūsų teritorija būtų naudojama joms apeiti“, – pabrėžė jis.
Metų pradžioje Vidurio Europos instituto analitikai įvertino, kad Kazachstanas yra užsienio, prekybos ir saugumo politikos kryžkelėje.
„Pastebima tendencija – daugelyje sričių ieškoma alternatyvų Rusijos monopolijai, nepaisant to, kad šalis akivaizdžiai priklausoma nuo Rusijos įtakos ir pinigų. Tiek Kinija, tiek Vakarų pasaulis yra suinteresuoti gerinti santykius su Kazachstanu, todėl labai tikėtinas laipsniškas Rusijos pozicijų silpnėjimas šioje didžiausioje Vidurinės Azijos šalyje“.
