Rusijoje bręsta audra. 3 Putino pralaimėjimai. Jie gali pakeisti karo eigą ()
Ukrainos bepiločių orlaivių atakos, kova su šešėliniu laivynu ir naujos Donaldo Trumpo sankcijos išsekino Kremliaus klestėjimo šaltinį. Nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusija dar niekada nepardavė tiek mažai naftos ir dujų, kiek rugsėjį. Vladimiras Putinas negali kontroliuoti nė vieno iš šių veiksnių. O tai gali sukelti Rusijos katastrofą.
© Pavel Kazachkov (CC BY 2.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Kremlin_Moscow.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vieną rugsėjo rytą keli dronai pakilo virš Ukrainos. Jų taikinys – Rusijos ekonomikos širdis. Jie kirto sieną ir nuskrido į rytus, apie 1200 km, per miškus, stepes ir Volgos upę, iki Salavato miesto pakraščio. Ten jie smogė „Gazprom“ naftos perdirbimo gamyklai. Dalis gamyklos užsiliepsnojo, o palydovinėse nuotraukose matyti tiršti juodi dūmai po atakos. Tai buvo Vladimiro Putino pralaimėjimas – ir po jo seka dar du.
Salavato naftos perdirbimo gamykla perdirba žalią naftą į benziną ir dyzeliną ir taip finansuoja Putino karą prieš Ukrainą. Analitikų teigimu, pastaraisiais metais iškastinio kuro gamyba sudarė 30 procentų visų Rusijos valstybės pajamų – galbūt net daugiau. Joks kitas pajamų šaltinis Putinui nėra toks svarbus. Ištekliai, be kurių negali funkcionuoti mūsų šiuolaikinis pasaulis, yra didžiausias jo lobis.
Tačiau dabar diktatorius turi problemą. Nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusija dar niekada nepardavė tiek mažai naftos ir dujų, kiek rugsėjį. Suomijos tyrimų instituto „Energetikos ir švaraus oro tyrimų centras“ (CREA) duomenimis, pajamos iš degalų eksporto sumažėjo iki 546 mln. eurų per dieną. Nors tai vis dar skamba kaip dideli pinigai, Putinui tai gali būti katastrofa.
|
Atrodo, kad pagrindinė žlunganti pramonės šaka yra prekyba naftos produktais. Remiantis anksčiau neskelbtais CREA duomenimis, benzino eksportas sumažėjo beveik 70 procentų. Laivų kuras: sumažėjo 35 procentais. Dyzelinas: sumažėjo 11 procentų. Žibalas, būtinas plastikų ir cheminių medžiagų gamybai: sumažėjo 3 procentais. Visi šie skaičiai gali reikšti, kad finansuoti karą prieš Ukrainą taps sunkiau.
„Didelį Rusijos naftos produktų eksporto sumažėjimą pirmiausia lėmė Ukrainos dronų atakos“, – teigia CREA ekspertas Petras Katinas. Šiuo metu Rusijoje trūksta šių produktų, todėl vyriausybė yra priversta apriboti benzino ir dyzelino eksportą.
Kovos su šešėliniais tanklaiviais
Šiais metais Ukraina užpuolė daugiau Rusijos naftos perdirbimo gamyklų nei bet kada anksčiau. Tarp Karaliaučiaus ir Kamčiatkos yra maždaug 40 didelių benzino ir dyzelino gamyklų. Maždaug į pusę jų jau buvo pataikyta, įskaitant gamyklą Salavato pakraštyje.
Mažiau naftos reiškia mažiau karo – taip apskaičiavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Sparčiausiai veikiančios sankcijos, – neseniai pareiškė jis, – yra gaisrai Rusijos naftos perdirbimo gamyklose.“
Bepiločių orlaivių atakos skirtos sutrikdyti žaliavų tiekimą į kitus pasaulio regionus ir taip sumažinti Kremliaus pajamas. Rugsėjį Kinija buvo didžiausia gavėja, nupirkusi beveik pusę viso Rusijos naftos eksporto. Didžioji dalis naftos produktų – 26 procentai – atiteko Turkijai.
Tačiau Ukrainos dronai nėra vienintelė Putino problema. Jo pelningam žaliavų verslui taip pat kelia grėsmę naujos sankcijos. Prieš kelias dienas Europos Sąjunga (ES) pirmą kartą nusprendė uždrausti rusiškų suskystintų naftos dujų importą. Šis draudimas turėtų įsigalioti 2027 m. Likusios gavėjos – Ispanija, Portugalija, Belgija, Prancūzija ir Nyderlandai – tada galės remtis nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis ir nutraukti ilgalaikes tiekimo sutartis.
Tęsinys kitame puslapyje:
Be to, Briuselis imasi griežtesnių veiksmų prieš Putino tanklaivius. Jų kapitonai nelegaliai gabena rusišką naftą po pasaulį be dokumentų ar atsakiklių. Tai būdas apeiti 2022 m. priimtą kainų viršutinę ribą, draudžiančią Europos bendrovių apdraustiems laivams gabenti rusišką naftą, nebent jos kaina būtų mažesnė nei 47,60 USD už barelį.
Kainų viršutinių ribų logika paprasta: Rusija turėtų galėti parduoti žaliavas, kad jas būtų galima įsigyti pasaulinėje rinkoje, tačiau tokiomis kainomis, kurios Kremliui neduotų daug pajamų. Neseniai Briuselis į šešėlinių tanklaivių sąrašą įtraukė dar 117 laivų, todėl bendras jų skaičius išaugo iki 557. Jiems draudžiama įplaukti į Europos uostus. Tai antrasis Putino pralaimėjimas.
Tobula audra
Rusijos ekonomika, regis, jau jaučia šių įvykių poveikį. Spalio mėnesį Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino šių metų bendrojo vidaus produkto augimo prognozę nuo 0,9 iki 0,6 proc. Tikėtasi, kad 2024 m. augimas pasieks 4,3 proc.
Ir viskas gali būti dar blogiau. Trečiosji Putino problema – Donaldas Trumpas. Po ilgų dvejonių JAV prezidentas paskelbė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms – „Rosneft“ ir „Lukoil“. Jų turtas Jungtinėse Valstijose bus įšaldytas. Be to, Amerikos bendrovėms bus uždrausta su jomis bendradarbiauti.
„JAV sankcijos „Rosneft“ ir „Lukoil“ galėtų dar labiau apriboti naftos produktų eksportą“, – teigia CREA ekspertas Katinas. „Tačiau tam tikros išimtys galėtų sušvelninti tiesiogines pasekmes“, – priduria jis. Pavyzdžiui, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas tikisi, kad artimiausiomis dienomis susitikus su Trumpu bus gautas pritarimas tolesniam naftos ir dujų importui iš Rusijos.
Nepaisant to, Putinas susiduria su keletu dramatiškų įvykių. Rusijos prezidentas negali kontroliuoti nė vieno iš jų.
Atrodo, vystosi savotiška tobula audra: Ukraina vis dažniau puola Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, Europa uždraudžia rusiškas suskystintas gamtines dujas ir griežtai imasi veiksmų prieš Kremliaus tanklaivius, o JAV pirmą kartą įveda sankcijas Rusijos naftos bendrovėms. Ar visa tai gali pakeisti karo eigą, paaiškės ateinančiais mėnesiais.
