„Iš pradžių puolė karo priešininkus. Dabar imasi jų. Represijų mašinos sustabdyti neįmanoma“ ()
Tikrinami V. Putino šalininkai.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=R360UKOyKSM&t=37s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Valymai Rusijoje pradeda paveikti ne tik oponentus, bet ir Vladimiro Putino režimo šalininkus. Analitikai pabrėžia, kad tai yra vidinės kovos dėl įtakos ir pinigų rezultatas, praneša „The Guardian“.
Pavyzdžiai: Sergejus Markovas, politinis analitikas, kuris daugelį metų gyrė V. Putiną kaip žymią figūrą tarptautinėje žiniasklaidoje; Romanas Aliochinas, karo šalininkas tinklaraštininkas, kuris rinko lėšas Rusijos kareiviams, kovojantiems prieš Ukrainą; ir Tatjana Montian, valstybinės televizijos RT komentatorė, kuri apgailestavo, kad anksčiau nebuvo įvykdyta plataus masto invazija į šalį.
|
Pirmieji du šiais metais buvo paskelbti „užsienio agentais“ – terminas, anksčiau vartojamas tik V. Putino oponentams apibūdinti. Praėjusią savaitę T. Montian savo ruožtu buvo praminta „teroriste ir ekstremiste“ – terminu, kuris iki šiol buvo taikomas asmenims, kuriuos Kremlius laikė pavojingiausiais, pavyzdžiui, velionio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygiams.
Kaip pažymėjo „The Guardian“ cituojami analitikai, šie pavyzdžiai rodo naują tendenciją – valymai dabar paveikia ne tik disidentus, bet ir režimo šalininkus, o tai yra frakcijų kovos rezultatas. „Pirmiausia jie puolė karo priešininkus. Dabar jų nebėra, ir represijų mašina negali sustoti“, – vertino Rusijos politologė Jekaterina Šulman.
Laikraštis pabrėžė, kad kiekvienas iš paminėtų atvejų yra skirtingas ir kiekvienas asmuo neteko Kremliaus palankumo dėl konkrečios priežasties.
J, Šulman taip pat išskyrė dvi pagrindines stovyklas: „lojalistus“, kuriuos sudaro propagandistai, palaikę ilgalaikius glaudžius ryšius su Kremliumi ir Gynybos ministerija, ir „militaristus“ – ultranacionalistinių aktyvistų ir karą remiančių tinklaraštininkų judėjimą, kuris po invazijos į Ukrainą pradžios pamatė Rusijos armijos įrangos trūkumą ir pradėjo rinkti pinigus bei siųsti kariams įrangą.
Antroji frakcijų kovos priežastis – milijardai rublių, skiriami karui. „Iš esmės jų konfliktas yra kova dėl lėšų“, – sakė Ivanas Filipovas, rusų tyrėjas ir rašytojas, besispecializuojantis karo šalininkų judėjime Rusijoje.
J. Šulman tikisi tolesnių areštų, o kadangi dauguma karo priešininkų jau įkalinti arba priversti palikti šalį, režimas ieškos naujų priešų. „Rusijos represinis aparatas turi įvykdyti savo kvotas. Mašina turi būti aprūpinta kuru“, – sakė ji.
