Putino aljansas byra. „Rusija skausmą pajus iš karto“  ()

Kadangi dėl sankcijų Europos rinkos rusiškai naftai buvo uždarytos, Vladimiro Putino režimas rado paguodą bendradarbiaudamas su Kinija ir Indija. Didžioji dauguma Rusijos žaliavinės naftos šiuo metu patenka į šias šalis. Netrukus gali įvykti pasikeitimas, sukeldamas rimtų problemų Rusijai. Svarbus partneris gali pasitraukti.



© Сергей Черный, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:KamAZ_tank_truck_at_the_airport_Gumrak.jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Po to, kai spalį JAV įvedė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms – „Rosneft“ ir „Lukoil“  – bei jų dukterinėms įmonėms, pagrindinės Indijos bendrovės paskelbė apie radikalius pirkimų iš Rusijos pakeitimus. Jei taip nutiktų, tai būtų skaudus smūgis Putino režimui. Tačiau pradėkime nuo pradžių.

Šiandien Indija yra itin svarbi Rusijos žalios naftos rinka. Tačiau ši intensyvi prekyba iš tikrųjų prasidėjo gana neseniai. Prieš didelio masto agresiją prieš Ukrainą Rusijos žalia nafta į Indiją patekdavo labai mažais kiekiais. Visa tai pasikeitė įvedus sankcijas.

„Pirkimų padidėjimas 2022 m. buvo milžiniškas ir dramatiškas. Dabartiniai duomenys rodo, kad 2025 m. pirmąjį pusmetį 36 proc. viso Rusijos naftos eksporto atiteko Indijai“, – aiškina  Filipas Rudnikas, Rusijos analitikas Rytų studijų centre. Tik Kinija perka daugiau rusiškos naftos iš Indijo .

Karas lėmė Indijos ir Rusijos aljansą, tačiau, pasak „Interia“ apklaustų ekspertų, tai yra grynai verslo aljansas.

„Europa remia Ukrainą dėl ideologinių priežasčių, nesitikėdama finansinės naudos mainais. Kita vertus, yra plačiai paplitęs įsitikinimas, kad Kinija ir Indija tapo Rusijos sąjungininkėmis, tačiau tai nėra visiškai tiesa. Visada buvo siekiama gryno pelno, o ne ideologijos“, – sako dr. Tomasz Makarewicz, ekonomistas iš Bylefeldo universiteto (Vokietija).

[Kuponai] „Jis lenkia net ir šveicarus!“ Pasaulinė sensacija, laimėjusi laikrodžių „Oskarus“. Spec. pasiūlymai technologijos.lt skaitytojams (Video)
1

Šių laikrodžių galima įsigyti daugiau nei 100 šalių visame pasaulyje, jais pasitiki virš 500 000 naudotojų. Pelnė net 17 tarptautinių dizaino apdovanojimų, tarp kurių ir laikrodininkystės „Oskarai“. Žiniasklaidos ir apžvalgininkų išliaupsinti modeliai, apie kuriuos greičiausiai net negirdėjote.

Išsamiau

Prasidėjus karui, indai pasinaudojo proga ir pradėjo prekiauti su rusais, o tai buvo naudinga abiem pusėms. Rusija rado naują ir labai didelę rinką; Indija galėjo pirkti pigią naftą, ją perdirbti ir ne tik naudoti savo reikmėms, bet ir parduoti Vakarų rinkoms.

„Indija turi gerai išvystytą naftos perdirbimo sistemą. Pigios žalios naftos pirkimas buvo labai pelningas. Tai pelningas verslas“, – pabrėžia dr. Makarewicz.

Tačiau prekybos aljansas netrukus gali žlugti. Spalio mėnesį JAV įvedė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms – „Rosneft“ ir „Lukoil“ –  bei jų dukterinėms įmonėms. Svarbiausios Indijos bendrovės paskelbė apie radikalius pirkimų iš Rusijos pakeitimus, o prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Indija įsipareigojo sustabdyti rusiškos naftos pirkimus.

 

JAV finansų sekretorius Scottas Bessentai savo ruožtu kalbėjo apie sankcijų poveikį:

„Manau, kad Rusija iš karto pajus sankcijų skausmą. Indija jau visiškai nustojo pirkti rusišką naftą. Žinoma – Rusijos ekonomika yra karo ekonomika. Ekonomikos augimas praktiškai lygus nuliui. Infliacija, manau, viršija 20 procentų (Rusijos statistika rodo 8,4 procento). Viskas, ką darysime, pritrauks Putiną prie derybų. Nafta finansuoja Rusijos karo mašiną, ir manau, kad galime gerokai sumažinti jo pelną.“

„Kai JAV paskelbė sankcijas, indai susėdo ir paskaičiavo, kas jiems naudinga. Pigi nafta iš Rusijos yra patraukli, tačiau Europa ir Jungtinės Valstijos yra daug svarbesnės prekybos partnerės. Verslas yra verslas“, – sakė dr. Tomasz Makarewicz.

Tęsinys kitame puslapyje:




Realybė paaiškės po lapkričio 21 d. – nes tai yra Jungtinių Valstijų nustatytas terminas – iki to laiko bendradarbiavimas su „Lukoil“ ir „Rosneft“ turėtų būti nutrauktas. Priešingu atveju bus pasekmių.

„Indijos naftos perdirbimo gamyklos, kurios pažeidžia sankcijas pirkdamos rusišką naftą, bus įtrauktos į sankcijų sąrašus, o tai reiškia, kad joms bus uždrausta naudotis doleriu ir Vakarų atsiskaitymų sistema. Tai būtų griežta bausmė, nes  didelė dalis Indijos naftos perdirbimo gamyklų taip pat eksportuoja savo kurą į Vakarų rinkas“, – aiškina Filipas Rudnikas.

 

„Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad Rusijos naftos importas į Indiją sumažės maždaug 45 procentais. Tai bus labai skaudus smūgis režimui“, – sako dr. Tomasz Makarewicz.

Jei bus įvestos sankcijos ir Indija radikaliai sumažins savo pirkimus, Rusija praras svarbų prekybos partnerį. Tai suduotų didelį smūgį kitam režimo eksporto hitui (po dujų). Analitikai neabejoja, kad Rusija susidurs su rimtomis problemomis ieškant naujų pirkėjų. Tai savo ruožtu pagilins naftos ir dujų sektoriaus, kuris yra labai svarbus Rusijos ekonomikai, problemas.

„Sankcijų įvedimas Rusijos naftos krovinius paverčia toksiškais. Išpuolis prieš „Rosneft“ ir „Lukoil“ – rinkos gigantus – reiškia, kad trys ketvirtadaliai Rusijoje išgaunamos naftos dabar yra cenzūruotoje rinkoje. Galima drąsiai teigti, kad trys iš keturių naftos barelių yra nuodingi“, – pabrėžia analitikas.

 

Sankcijos skirtos sumažinti gavėjų skaičių, o tai savo ruožtu lemtų Rusijos naftos kainų kritimą. Sumažėjusios naftos kainos reiškia mažesnes Rusijos biudžeto pajamas ir gilėjančias ekonomines problemas. Kad ir ką sakytų režimo propagandos ruporai, tai yra labai rimta Rusijos problema.

Tačiau nėra jokios priežasties manyti, kad naftos tiekimas iš Rusijos į Indiją visiškai nutrūks. Nuo karo pradžios Rusijos bendrovės kuria naujus būdus, kaip apeiti Vakarų sankcijas. Šį kartą jos irgi ras būdų, kaip rusišką naftą pasiekti Indiją kaip „ne rusišką“. Nepaisant to, nėra jokių abejonių, kad sankcijos veikia.

„Jų tikslas nėra visiškai blokuoti Rusijos eksportą, nes tai sukeltų kainų šoką pasaulinėje degalų rinkoje, kurioje rusai užima 10–12 procentų rinkos. Visiškas jų panaikinimas lemtų dar didesnį kainų augimą. Sankcijų tikslas – užtikrinti, kad rusiška nafta pasiektų rinkas, bet gerokai sumažinta kaina“, – daro išvadą Filipas Rudnikas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(1)
(0)
(1)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()