Kaip Antarktida atrodytų be ledo? Štai, pažiūrėkite (Foto) ()
Antarktida – ne vien ledas.
© pxhere (Public Domain) | https://pxhere.com/en/photo/1142464
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Antarktida išlieka viena paskutinių didžiųjų Žemės paslapčių – vieta, kur po kelių kilometrų storio ledo sluoksniu slepiasi kraštovaizdis, niekada neregėjęs dienos šviesos. Daug dešimtmečių mokslininkai galėjo tik spėlioti, kas slypi po šiuo milžinišku suledėjusiu gaubtu. Tik naujausios technologijos galiausiai leido pažvelgti po paviršiumi ir atrasti visiškai naują pasaulį.
Paaiškėjo, kad po ledu driekiasi itin sudėtingas reljefas, kuris, jei ne ledyninė danga, galėtų varžytis grožiu su vaizdingiausiais mūsų planetos kalnų masyvais. Tai, ką pavyko pamatyti, pranoko drąsiausius tyrėjų lūkesčius. Ypač vienas atradimas privertė mokslininkus perrašyti kai kuriuos geografinius rekordus.
Antarktida – ne vien ledas
Pirmieji rimti bandymai sudaryti šio paslėpto kraštovaizdžio žemėlapį buvo atlikti dar 2013 metais, kai NASA ir Britų Antarkties tyrimų centras (British Antarctic Survey) sukūrė žemėlapį Bedmap2. Tam buvo panaudoti duomenys apie paviršiaus aukštį, ledo storį ir uolienų pagrindo topografiją. Pagrindiniu įrankiu tapo radaras, galintis prasiskverbti pro kelis kilometrus suledėjusio vandens ir išmatuoti tiek ledo storį, tiek po juo esantį reljefą.
|
Šių matavimų dėka pavyko aptikti tašką po Byrdo ledynu Viktorijos Žemėje, esantį net 2870 metrų žemiau jūros lygio. Tai – žemiausias taškas bet kurioje iš Žemės žemyninių plokščių. Britų Antarkties tyrimų centro mokslininkas Peteris Fretwellas teigia, kad anksčiau mokslininkai turėjo tik apytikslį topografijos vaizdą, o naujasis žemėlapis atskleidė kraštovaizdį su precedento neturinčiu tikslumu.
Reljefo po ledu supratimas yra esminis norint prognozuoti būsimus klimato pokyčius. Grunto forma tiesiogiai lemia, kaip pasiskirsto ledas ir kokiu greičiu jis tirpsta kylant temperatūroms. NASA Goddardo kosminių skrydžių centro mokslininkė Sophie Nowicki tai aiškina palyginimu su medumi, išlietu ant lėkštės – ledo danga plinta į išorę ir plonėja nuo savo svorio. Lėkštės „nuolydis“, t. y. uolienų pagrindo kampas, nulemia, kaip greitai šis procesas vyksta.
Gilūs slėniai gali spartinti ledo tekėjimą, o pakilumai – jį stabdyti. Be tikslių žinių apie požeminę topografiją neįmanoma sukurti patikimų modelių, galinčių prognozuoti ledynų tirpimo greitį ir pasekmes. Bedmap2 duomenys rodo, kad Antarktidoje yra apie 27 mln. km³ suledėjusio vandens. Jei visa ši masė ištirptų, jūrų lygis pakiltų maždaug 58 metrais.
Laimei, toks katastrofiškas scenarijus kol kas nėra tikėtinas artimiausiais dešimtmečiais, tačiau net dalinis tirpimas jau dabar daro apčiuopiamą poveikį. Šiuo metu vandenynų lygis kasmet kyla maždaug 4 mm, daugiausia dėl Antarktidos ir Grenlandijos ledo dangų tirpimo. Šis tempas beveik tiksliai atitinka blogiausias Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos prognozes – tai reiškia, kad tai, kas dar neseniai atrodė pesimistinis scenarijus, šiandien jau tapo realybe.
Atsakydamas į šiuos iššūkius, Britų Antarkties tyrimų centras 2022 m. sausį pradėjo projektą Bedmap3, kurio tikslas – sukurti dar tikslesnį žemėlapį ir duomenų rinkinius tarptautinei mokslo bendruomenei. Tai ambicingas projektas, pasitelkiantis pažangiausias technologijas – nuo oro geofizikos iki poliarimetrinio radaro – kad būtų užfiksuota kiekviena po ledu slypinti detalė.
Šių tyrimų rezultatas – iki šiol detaliausias žemėlapis, paskelbtas 2025 m. kovo 13 d., sukurtas tarptautinio konsorciumo, vadovaujamo Britų Antarkties tyrimų centro. Tai proveržis, apjungiantis šešis dešimtmečius kauptus duomenis – nuo pirmųjų bandymų prasiskverbti pro ledą iki naujausių palydovinių matavimų.
„Bedmap3“ atskleidžia naują požiūrį į Antarktidos topografiją. BAS (Atvira licencija)
Projektas Bedmap3 – tai daugiau nei žemėlapis. Jis taps pagrindu būsimiems klimato kaitos tyrimams. Išsamus poledyninio reljefo pažinimas leis kurti tikslesnius modelius, prognozuojančius Antarktidos ledo tirpimo greitį ir jo poveikį pasauliniam jūrų lygiui. Šiandien, kai niūriausi klimato scenarijai pamažu tampa tikrove, tokios žinios tampa itin svarbios norint pasiruošti ateinantiems pokyčiams – nors optimizmas čia turėtų būti labiau atsargus nei beatodairiškas.
.png)
