ES smogia „Temu“ ir „Shein“. Pigių pirkimų iš Kinijos pabaiga ateis greičiau, nei manote ()
Didžioji dauguma šių siuntinių atkeliauja iš Kinijos, o augimo tempas rodo, kad be intervencijos problema tik blogės.
© Preis_King Preis_King (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/shopping-venture-shopping-laptop-4516039/
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinų pardavimo platformos „Temu“ ir „Shein“ kelia didelį galvos skausmą Europos Sąjungai, Europos Komisijai ir nacionalinėms mokesčių institucijoms. Iš vienos pusės galioja muito lengvata prekėms iki 150 eurų vertės, o iš kitos – rinką užplūdo pigios, neretai abejotinos kokybės prekės.
Be muitų importuojamų siuntų pabaiga – anksčiau, nei planuota
Iš pradžių Europos Komisija planavo panaikinti muito lengvatą iki 150 eurų vertės siuntoms tik 2028 metais. Tačiau paaiškėjo, kad prekybos ir ekonominės saugos komisaras Marošas Šefčovičius tokį grafiką laiko pernelyg lėtu. Oficialioje žinutėje ES finansų ministrams jis pasiūlė šį terminą paankstinti dvejais metais – iki 2026-ųjų pirmosios pusės.
Dabartinė sistema leidžia į ES be muito importuoti siuntas, kurių deklaruota vertė mažesnė nei 150 eurų, nors nuo 2021 m. liepos visi ne iš ES atkeliaujantys produktai apmokestinami PVM. Artėjantys pokyčiai įves visapusišką muito apmokestinimą, o tai neišvengiamai reikš aukštesnes kainas už kinų platformose užsakomas prekes ir – galbūt – sumažins pigios produkcijos srautą.
|
Reiškinio mastas pasiekė tokį lygį, kad Briuselis jį visiškai pagrįstai vertina kaip realią grėsmę Europos verslams. 2023 m. į ES buvo pristatyta 2 mlrd. siuntų iki 150 eurų vertės, o jau kitais metais jų skaičius išaugo iki neįsivaizduojamų 4,6 mlrd. Didžioji dauguma šių siuntinių atkeliauja iš Kinijos, o augimo tempas rodo, kad be intervencijos problema tik blogės.
Situaciją dar labiau apsunkina sprendimai už Atlanto. Jungtinės Valstijos atsisakė savo „de minimis“ politikos, leidusios be muito įvežti siuntas iki 800 dolerių vertės. Dėl to padidėjo pigių siuntų srautas į Europą, kuri liko paskutine didele rinka be rimtesnių muito barjerų.
Pagrindinis Komisijos tikslas išlieka ES įmonių konkurencingumo apsauga. Europos gamintojai jau seniai atkreipia dėmesį į nesąžiningą konkurenciją iš Kinijos platformų: Azijos pardavėjai gali siūlyti ženkliai mažesnes kainas ne tik dėl pigios gamybos, bet ir dėl palankaus muito režimo mažoms siuntoms.
ES šalys narės turi savo idėjų, kaip apmokestinti pigią produkciją
Ne visos ES valstybės nori laukti bendro Briuselio sprendimo. Rumunija pasiūlė įvesti 25 lėjų (apie 4,92 euro) mokestį už kiekvieną pigios kategorijos siuntą. Italija taip pat rengia savo mokestį, kuris turėtų apsaugoti vietinę mados pramonę – planuojama, kad jis įsigalios dar šiais metais. Europos Komisija, siekdama suvienodinti muitų politiką ir išvengti vidaus rinkos skaldymo, siūlo bendrą 2 eurų mokestį už kiekvieną siuntą iš Kinijos, tačiau kol kas neaišku, kada jis būtų taikomas.
Paprastiems vartotojams tai reiškia, kad itin pigių internetinių pirkinių era artėja prie pabaigos. Prekės iš „AliExpress“, „Temu“ ar „Shein“, kurios iki šiol kainavo kelis ar keliolika eurų, įvedus muitus gali pabrangti net keliasdešimt procentų. Todėl norintys daugiau apsipirkti kinų platformose dar turi kelis mėnesius pasinaudoti esamomis sąlygomis.
![[ŽT] „Nė euro Vengrijai“: Orbano lojalumas Putinui gali tapti jo nuosprendžiu (Foto)](/photo/202510/30/15/thumb_404137__1.jpg)
