Maskvos žaidimas pavojingesnis nei manyta: jaunimas pasiduoda už 15 eurų ()
Verbuojami „Telegram“ kanaluose.
© Валерий Дед, CC BY 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:%D0%9A%D1%80%D0%B5%D0%BC%D0%BB%D0%B5%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9_%D0%B4%D0%B2%D0%BE%D1%80%D0%B5%D1%86_%D1%81%D1%8A%D0%B5%D0
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija suintensyvino dezinformacijos ir propagandos operacijas prieš Vakarų šalis, įskaitant Latviją, tiek atvirai, tiek slaptai. Kaip pranešė Latvijos televizijos laida „De facto“, Rusijos specialiosios tarnybos taip pat naudojasi Latvijos gyventojais, kurie yra verbuojami „Telegram“ kanaluose arba vizitų Rusijoje metu, savo naratyvams skleisti. Tipiški užduočių atlikėjai yra mažas pajamas gaunantys asmenys, norintys užsidirbti pinigų, taip pat, vis dažniau, jaunimas.
Lapkričio pradžioje Estijoje buvo suimtas videografas ir tinklaraštininkas Olegas Besedinas. Jis ilgą laiką bendradarbiavo su propagandos žiniasklaida Maskvoje, tuo pačiu kurdamas dokumentinius filmus ir istorijas, kurios atitiko Kremliaus retoriką. Nors Olego Besedino vardas nuo 2010 m. reguliariai pasirodo Estijos saugumo tarnybų ataskaitose, įrodymai apie užsakymą iš Maskvos surinkti tik dabar.
„Jis labai sumaniai pasinaudojo pačios demokratijos privalumais, nes jo atveju žodžio laisvė buvo labai ribota – ji ribojosi su tuo, ką vadinate tarpininkavimu Rusijos propagandai ir žodžio laisve“, – laidai sakė Estijos vidaus saugumo instituto vadovas Erkis Kortsas.
|
Viename iš paskutiniųjų O. Besedino įrašų „YouTube“ platformoje prokremliškas tinklaraštininkas Romanas Samulisas, pabėgęs iš Latvijos, skundėsi Latvijos specialiosiomis tarnybomis, o buvęs Rusijos prezidento administracijos įgaliotasis atstovas vaikų teisių klausimais Pavelas Astachovas išreiškė nepasitenkinimą diskriminacija rusų kalbos atžvilgiu Europoje.
Estijos valstybės prokuroras Tävi Pernas laidai „De facto“ paaiškino O. Besedino sulaikymo priežastis:
„Olegas Besedinas įtariamas dalyvavimu informacinės įtakos kampanijose, bendradarbiaujant su Rusijoje gyvenančiais ir dirbančiais asmenimis. Taigi, kalbama ne tik apie tai, kad jis reiškia savo nuomonę apie Estiją ar kitas Baltijos šalis – jis tai daro bendradarbiaudamas su Rusijoje esančiais asmenimis. Mūsų įtarimais, šie žmonės specializuojasi informacinėse kampanijose.“
Estijos vidaus saugumo instituto vadovas Erkis Kortas pridūrė: „O. Besedinas greičiausiai gavo labai konkrečius nurodymus. Pavyzdžiui, kaip elgtis, kokias istorijas skelbti, kokiais klausimais kalbėti ir, galbūt, kokias politines kryptis remti.“
Šį scenarijų atpažįsta Latvijos pilietis Maratas Kasemas, anksčiau dirbęs Rusijos propagandinės žiniasklaidos „Sputnik Lietuva“ vyriausiuoju redaktoriumi. Kai Valstybės saugumo tarnyba (VSD) jį sulaikė, jis pripažino savo kaltę, tačiau dabar pats atskleidžia Kremliaus propagandos metodus socialiniuose tinkluose. Teigiama, kad bendras O. Besedino sekėjų skaičius socialinėse platformose – „Youtube“ ir „Facebook“ – siekia apie 250 tūkstančių žmonių, įskaitant ir Latviją. Ir tai gali būti rimtas smūgis Kremliaus propagandai. M. Kasemas paaiškino, kodėl.
„Pavyzdžiui, „Youtube“ ar kitos Vakarų platformos blokuoja Rusijos propagandistus. Tačiau tai jų nesustabdo. Jie pradeda kurti naujus kanalus. (..) Todėl, kai kažkieno, nežinau, Samulio, Mamikino, kažkieno kito paskyros užblokuojamos, jie apsilanko O. Besedino laidoje, pavyzdžiui, jis turi didelę auditoriją, ir reklamuoja savo naują kanalą. Jie sako – žiūrėk, mes sukūrėme naują kanalą. Niekas mūsų nesustabdys“, – aiškino Maratas Kasemas.
Viename fragmente prokremliškas aktyvistas Aleksandras Gaponenka iš Latvijos pasakė kalbą apie tariamai plačiai paplitusį etnocidą Latvijoje.
Jis pripažino, kad jei Rusija nuspręs organizuoti „humanitarinę intervenciją Baltijos šalyse“, tai ji turi būti ideologiškai parengta. Tai, kas buvo pasakyta šioje kalboje, leido A. Gaponenkai pateikti kaltinimus. Būtent už pagalbą užsienio valstybei veiksmuose, nukreiptuose prieš Latviją, taip pat už nacionalinės neapykantos ir nesantaikos kurstymą. Byla šiuo metu nagrinėjama teisme. Pats jis kaltės nepripažįsta.
Maskvos propagandistai tokias baudžiamąsias bylas nušviečia kuo plačiau, nes tai atitinka Kremliui naudingą naratyvą apie Vakarų pasaulio sąmokslą prieš Rusiją.
Vienas žymiausių Kremliaus propagandinio turinio kūrėjų yra buvęs Rygos miesto tarybos narys, pabėgėlis iš Latvijos Ruslanas Pankratovas, dabar vadovaujantis Baltijos šalių skyriui Rusijos NVS institute.
Rugsėjį šis institutas surengė dar vieną posėdį, kuriame dar kartą kritikavo tariamą tautiečių ir rusų kalbos slopinimą Latvijoje. Į juos taip pat įtraukti valstybiniai kalbos testai, kuriuos Latvijoje gyvenantys Rusijos piliečiai privalo išlaikyti kaip slopinimo dalį. Tokių naratyvų platinimas, įskaitant „TikTok“ ir „Telegram“, yra tipiškas Rusijos informacinių operacijų pavyzdys.
Latvijos saugumo tarnybų teigimu, Rusija deda dideles pastangas, kad jos propaganda ir dezinformacija pasiektų Latvijos visuomenę ir darytų jai įtaką.
„Rusijos užsienio reikalų ministerijos prižiūrimas Užsienio tautiečių paramos ir gynybos fondas (Tautiečių fondas arba Pravfonds) vis dar naudojamas Rusijos įtakos veiklai Baltijos šalyse finansuoti. Tautiečių fondas taip pat vis dar padengia advokatų paslaugų išlaidas teisminiuose procesuose, kuriuose kaltinami prorusiški aktyvistai iš Baltijos šalių“, – informavo Konstitucijos apsaugos biuras.
Savo ruožtu VSD vertina, kad „neatmetama galimybė, jog Rusija bando finansuoti Latvijoje gyvenančius prorusiškus aktyvistus, naudodama grynuosius pinigus, kriptovaliutą ar naujas organizacijas, kurioms netaikomos tarptautinės sankcijos ir kurios, regis, nėra susijusios su Rusijos vyriausybe“.
Nors propagandinius pranešimus kuria Rusijos specialiosios tarnybos, joms pavyksta užverbuoti vykdytojus čia pat, Latvijoje. Kaip sakė Generalinės prokuratūros Specialiai įgaliotų prokurorų departamento prokuroras Mārtiņš Jansonsas, yra buvę atvejų, kai per ilgą grandinę Rusijos specialiosios tarnybos užsakė „Telegram“ kanale atspausdinti lapus su Latvijos valstybės ir saugumo institucijas menkinančiais pranešimais ir vėliau juos klijavo įvairiuose Latvijos miestuose. Prokuroras taip pat užsiminė, kad pastaruoju metu buvo užduodami ir tekstai ukrainiečių kalba, taip sukuriant neteisingą įspūdį, kad Latvijoje gyvenantys ukrainiečiai taikosi į rusakalbius gyventojus.
Tipiškas tokių užsakymų vykdytojų profilis yra jauni žmonės, asmenys be reguliarių pajamų, asmenys, kuriuos motyvuoja pinigai, o ne ideologija.
„Todėl iš tikrųjų žmonės yra pasirengę rizikuoti baudžiamąja atsakomybe už šiuos 15 eurų, kartais daugiau, žinoma, 100, 200, 500 eurų, bet už tokias pinigų sumas jie iš tikrųjų yra pasirengę rizikuoti“, – pabrėžė prokuroras M. Jansonsas.
Tais atvejais, kai bendradarbiavimo su Rusija įrodymai yra įtikinami, baudžiamasis procesas pradedamas pagal straipsnį – pagalba užsienio valstybei veikloje, nukreiptoje prieš Latviją. Nuo 2022 m. šis straipsnis minimas 14 pradėtų baudžiamųjų bylų. Daugumoje jų tyrimas vis dar vyksta. Dvi bylos nutrauktos, viena baigta prokuroro nutartimi dėl bausmės, o kita byla nagrinėjama teisme.
Įrodymų rinkimas ir kartu įrodymas, kad kažkas iš tikrųjų teikė paramą Rusijai veikloje, nukreiptoje prieš Latviją, dažnai būna problemiškas.
