Generolas – tikra rakštis Zelenskiui. „Jis gali būti Ukrainos ateitis“ ()
„Tai gali būti Ukrainos ateitis“, – sako dr. Jakubas Olchowskis, kai „Interia“ paklausia apie Valerijų Zalužną.
© Ekrano kopija | https://x.com/AleksanderDroz4/status/1755640343305855227/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ekspertas pripažįsta, kad generolas yra „tikra rakštis“ Volodymyro Zelenskio ratui, o neoficiali rinkimų kampanija Ukrainoje jau prasidėjo. Paradoksalu, bet kariuomenė gali stoti prieš Zalužną. Interviu „Interia“ jie aptaria savo nusiskundimus generolui.
Nuo pat invazijos pradžios Valerijus Zalužnas ėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigas, vadovavo šalies gynybai nuo Rusijos invazijos. 2024 m. vasarį Volodymyras Zelenskis atleido jį iš kariuomenės vyriausiojo vado pareigų. Po mėnesio prezidentas pasiuntė generolą į Jungtinę Karalystę ambasadoriumi.
Nepaisant to, Zalužnas jau kelis mėnesius išlieka Ukrainos visuomenės pasitikėjimo reitingo viršuje. Kas šiandien yra generolas? Paprastas diplomatas, politinis tremtinys ar patyręs žaidėjas, laukiantis savo dienos valdžios viršūnėje?
„Visi šie terminai galėtų būti vartojami apibūdinant generolą Zalužną“, – „Interia“ sako dr. Jakubas Olchowskis, Vidurio Europos instituto ir Marijos Curie-Sklodovskos universiteto ekspertas. „Tačiau jei reikėtų jį apibūdinti vienu sakiniu, pasakyčiau, kad jis yra viena svarbiausių šiandienos Ukrainos asmenybių ir galbūt Ukrainos ateitis“, – priduria pašnekovas.
Korupcijos skandalas ir Valerijus Zalužnas
Generolas pastarosiomis dienomis pateko į antraštes, kai Ukrainos naujienų svetainė „Babel“, remdamasi savo šaltiniais, pranešė apie planuojamą Zalužno ir Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako susitikimą Londone. Galiausiai Jermakas atšaukė susitikimą ir su Zelenskiu išvyko į Turkiją deryboms.
|
Pasak „Babel“ portalo žurnalistų, Zalužnas atsisakė kalbėti. Tai buvo antras kartas, nes svetainė teigia, kad kitas susitikimas 2024 m. rudenį taip pat neįvyko. Tuo metu generolas esą pareiškė, kad negalvoja apie politiką, kol tęsiasi karas.
Neaišku, ką šie du vyrai būtų aptarę Londone. Tačiau „Babel“ jų norą kalbėtis aiškina bandymu išspręsti politinę krizę, su kuria Ukraina kovoja nuo tada, kai Ukrainos nacionalinis kovos su korupcija biuras atskleidė kyšininkavimo skandalą, susijusį su „Enerhoatom“.
„Visiškai nesistebiu, kad šie ponai nesusitikinėja. Švelniai tariant, tarp jų nėra jokios chemijos. Jie nėra nei sąjungininkai, nei draugai“, – pabrėžia dr. Olchowskis.
„Susitikimas su Jermaku Zalužnui nebūtų patogus dėl labai paprastos priežasties. Zalužnas yra asmenybė, kuria ukrainiečiai pasitiki labai stipriai. Jermakas yra visiškai priešingas. Susitikimas su žmogumi, kurį visuomenė paprastai vertina labai blogai, visiškai neatitinka Zalužno interesų“, – aiškina pašnekovas.
Tai nereiškia, kad Zalužnas atsisakė savo politinių ambicijų. Greičiau priešingai.
Generolas neoficialios rinkimų kampanijos ugnyje
Viešai ambasadorius Zalužnas nuolat pabrėžia, kad nenori dalyvauti politikoje, kol vyksta karas. „Jis negali oficialiai reikšti jokių ambicijų, nes yra diplomatas. Tai nereiškia, kad jis neturi politinės ateities. Sklando daugybė gandų, kad Jermakas nebuvo vienintelis, planavęs susitikti su Zalužnu. Įvairūs politikai, ne tik Ukrainos, nori jį formuoti ir palaikyti. Jo populiarumas yra rakštis Zelenskiui“, – pabrėžia dr. Olchowskis.
„Prezidento kanceliarija nemėgsta Zalužno“, – tęsia Olchowskis, pažymėdamas, kad būtent dėl šios priežasties generolas atsidūrė Londone.
Ar dėl savo populiarumo prezidento aplinkoje generolas laikomas politine grėsme pačiam Zelenskiui?
„Taip, nors nėra jokio oficialaus pareiškimo, kuriame kas nors iš prezidento Zelenskio aplinkos vadintų Zalužną politiniu varžovu. Absoliučiai niekas to nepripažins“.
Nepaisant to, pastarosiomis savaitėmis žinios apie Zalužną priminė rinkimų kampaniją. Likus kelioms dienoms iki korupcijos skandalo, ambasadoriaus biuras paskelbė, kad prie jo komandos prisijungia generolas Mychailo Zabrodskis. Tuo metu Ukrainos tinklaraštininkas ir aktyvistas Volodymyras Zolkinas paskelbė savo analizę, kurioje teigiama, kad Zabrodskis vadovaus Zalužno politinei kampanijai. Zalužno biuras tai neigė, pakartodamas, kad karo metu politika neįmanoma. Tuo tarpu keliose populiariose Ukrainos „Telegram“ paskyrose pasirodė nepatvirtintų pranešimų, kad Zabrodskis turi Rusijos pasą.
„Tai rinkimų kampanija, nors tai tikriausiai netinkamas terminas. Rinkimų datos nėra ir negali būti oficialios kampanijos. Tačiau vyksta didžiulė politinė kova, ir, mano nuomone, ji, deja, juda netinkama linkme. Visos šios „Telegram“ paskyros, susijusios su prezidento kanceliarija, ne tik nuolat puola Zalužną ir jo aplinką. Jos daro viską, ką gali, kad prezidento kanceliarija išlaikytų savo įtaką. Kai kilo „Enerhoatom“ skandalas, šie kanalai taikėsi ne į korumpuotus politikus, o į kovos su korupcija institucijas. Jie pradėjo jas kritikuoti, remdamiesi įprastu argumentu, kad tai veikia Rusijos naudai ir yra išdavystė“, – pabrėžia dr. Olchowskis.
Nauji Ukrainos politikos lyderiai
Generolo oponentų problema dar didesnė, nes jis atrodo kaip svarbus politinis veikėjas ne tik ukrainiečių, bet ir Vakarų visuomenės akyse. Šią savaitę Ukrainos istorikas Jaroslavas Hrycakas davė interviu Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“, kuriame įvardijo tris asmenis, kurie „ateityje galėtų vadovauti šaliai“.
Jis paminėjo karinės žvalgybos vadovą Kirilą Budanovą, kraštutinių dešiniųjų judėjimo „Nacionalinis korpusas“ lyderį ir buvusį „Azovo“ pulko vadą Andrijų Bileckį, taip pat ambasadorių Zalužną.
Iš visų paminėtų asmenų Zalužnas turi aukščiausius visuomenės pritarimo reitingus. Tačiau jo grįžimas į Ukrainą ir įsiliejimas į politinę areną gali būti ne toks paprastas. Jis gali tikėtis pasipriešinimo, įskaitant ir iš kariuomenės narių.
Tęsinys kitame puslapyje: