Putinas praranda kontrolę. Rusija tampa Kinijos vasale ()

2025-11-21

Taip Xi Jinpingas įviliojo Rusiją į spąstus.

Xi Jinpingas ir V. Putinas
© Kremlin.ru, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Xi_Jinping_and_Vladimir_Putin_at_the_parade_marking_the_80th_anniversary_of_the_Great_Victory_at_Great_Patriotic_War_(2025).jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Ekspertai vis garsiau kalba apie beveik vasališkus Rusijos ir Kinijos santykius. Vidurinė Karalystė perima Rusijos ekonomiką, todėl ji stebėtinai sparčiai tampa priklausoma.

„Rusijos rinka niekada nebebus tokia pati. Europiečiai ir amerikiečiai nebegalės susigrąžinti jokių Rusijos produktų segmentų, išskyrus madą ir kelias nišines rinkas“, – interviu Kremliui prieštaraujančiam Vakarų leidiniui „The Moscow Times“ sakė buvęs aukštas pareigas užimantis Rusijos rinkos reguliuotojas.

Vietoj daugelio Vakarų šalių, kurios iki 2022 m. vasario tiekė Rusijai prekes ir paslaugas, taip užtikrindamos Maskvai aukštą saugumo lygį, atsirado vienas pagrindinis tiekėjas: Kinija. Tai reiškia, kad pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose viskas priklauso nuo Pekino geros valios.

„Rusija dabar tampa Kinijos vasale“, – savo straipsnyje „Naujasis Kinijos vasalas“, išspausdintame prestižiniame žurnale „Foreign Affairs“, rašė Aleksandras Gabuevas, Carnegie Rusijos Eurazijos centro direktorius. „Po kelerių metų Pekinas galės diktuoti ekonominio, technologinio ir regioninio bendradarbiavimo su Maskva sąlygas. Kremlius nėra apakintas, bet jis neturi didelio pasirinkimo, kol V. Putinui reikia Kinijos paramos kovoje Ukrainoje, kuri tapo jo manija.“

[Mažiausia kaina istorijoje!] Lietuvos apžvalgininkas: „Aukščiausios kokybės 3in1 suvirinimo aparatas. Tinka ir mėgėjams, ir profesionalams“ (Video, „VEVOR MIG-200/250“)

1846 2

Nuostabios kainos

Specialūs kuponai

Iš Europos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Labai ribotas kiekis

12 mėn. garantija

Išsamiau

Po Rusijos plataus masto išpuolio prieš Ukrainą Rusija ir Kinija paskelbė apie „partnerystę be sienų“. Maskva ją pasauliui pristatė kaip savo būsimos sėkmės kare su Ukraina pagrindą – tai yra, be Vakarų Rusija galės parduoti savo angliavandenilius ir gauti būtiniausių prekių. Taip Xi Jinpingas įviliojo Rusiją į spąstus.

Ir iš tiesų, Kinijos eksportas į Rusiją nuo 2021 m. beveik padvigubėjo ir per visus praėjusius metus pasiekė 115 mlrd. rublių (1.8 mlrd. eurų). Kinija taip pat tapo didžiausia Rusijos naftos ir dujų gavėja.

Vienas iš Xi Jinpingo ir Rusijos sprendimų yra kiniškų lustų ir elektronikos tiekimas. Be jų Ukrainą kamuojantys rusiški „Geran“ dronai nebūtų buvę pagaminti tokiu dideliu mastu.

Kijevo ekonomikos mokyklos skaičiavimais, iki 2023 m. 76 % aukštųjų technologijų komponentų, naudojamų Rusijos ginklų pramonėje, atkeliavo iš Kinijos. Nuo to laiko šis procentas tik didėjo.

Priklausomybė nuo Kinijos, žinoma, paveikia daugelį kitų sektorių, ne tik Rusijos gynybos pramonę. Padėtis ypač sunki automobilių pramonėje, kurioje praktiškai dominuoja Kinijos prekių ženklai. Šią vasarą trys didžiausios Rusijos automobilių kompanijos („Kamaz“, „Gaz“ ir „AvtoVAZ“) nusprendė sutrumpinti darbo savaitę viena diena. Taip yra dėl Kinijos prekių ženklų konkurencijos.

Dėl to Rusijos automobilių rinka visiškai transformavosi. Nors 2019 m. tik 2 % Rusijoje parduotų automobilių buvo iš Kinijos, praėjusiais metais šis procentas siekė beveik 60 % (sunkvežimių segmente – 65 %). Tačiau, kaip savo analizėje pažymi Rytų studijų centras, vien tai nebūtų taip nerimą kelianti situacija iš Rusijos perspektyvos.

Dar iki 2022 m. dauguma Rusijoje parduodamų automobilių buvo užsienio kilmės, tačiau tai buvo Vakarų prekių ženklai, kurie didelę dalį šių automobilių gamino Rusijoje, suteikdami darbo vietų Rusijos darbuotojams. Tai buvo Maskvos spaudimo rezultatas, kuri, žongliruodama muitais ir mokesčiais, sugebėjo „paskatinti“ Vakarų gamintojus surinkti automobilius Rusijoje.

Tuo tarpu situacija su kinais yra visiškai kitokia: Kremlius negali įtikinti Pekino statyti gamyklų Rusijoje, pūškuodamas apie „partnerystę be sienų“, todėl kiniški automobiliai daugiausia gaminami svetur. Rusijos automobilių pramonė merdi, o Kremlius bejėgis ką nors dėl to padaryti.

Sektorius, kuris iki šiol buvo tikra žąsis, dedanti auksinius kiaušinius Kremliui, taip pat smunka. Praėjusiais metais „Gazprom“ užfiksavo nuostolius – pirmą kartą šiame amžiuje. Bendrovė, kuri iki 2022 m. pildė V. Putino iždą, 2024 m. pranešė apie 7 mlrd. dolerių nuostolį.

Dėl tiekimo į Vakarus sutrikimo Kinija iš esmės liko vienintele Rusijos gamtinių dujų pardavimo vieta. Tačiau, kaip praėjusiais metais nustatė pramonės žiniasklaidos priemonės, Kinija yra labai kategoriška, kai kalbama apie šių dujų pirkimo kainą, ir kelia Rusijai sąlygas, kurios kitomis aplinkybėmis (jei Rusija nebūtų savanoriškai atkirsta nuo Vakarų) Kremliui būtų visiškai nepriimtinos.

Ilgai žadėtas didelis dujotiekis, jungiantis Rusiją ir Kiniją – „Sibiro galia 2“ – bus pastatytas tik tuo atveju, jei Maskva sutiks parduoti dujas Kinijai... Rusijos vidaus kainomis (apie 60 USD už 1000 kubinių metrų).

Vis dėlto rugsėjo pradžioje „Gazprom“ generalinis direktorius Aleksejus Mileris paskelbė, kad derybose su Kinija įvyko proveržis ir „Sibiro galia 2“ vis dėlto bus pastatytas. Nepaisant oficialaus „Gazprom“ generalinio direktoriaus entuziazmo, situacija Rusijai neatrodo rožinė.

„Būtų lengva šį pranešimą vertinti kaip didžiulį žingsnį į priekį Maskvos ir Pekino santykiuose, tačiau priežasčių, dėl kurių reikėtų būti atsargiems dėl tokios interpretacijos, netrūksta“, – savo analizėje rašo amerikiečių analitinė grupė „Atlantic Council“, pabrėždama, kad Maskvos entuziazmas dėl projekto nėra abipusis su Pekinu.

„Visų pirma, kinai dar nepatvirtino šios naujienos, kuri rodo, kad dėl dujotiekio statybos iš tikrųjų nebuvo susitarta (...). A. Millerio pranešimą reikėtų vertinti kaip augančios „Gazprom“ desperacijos išraišką, o ne ženklą, kad dujotiekis iš tikrųjų bus pastatytas“, – rašo amerikiečių ekspertai.

Viskas rodo, kad kinai laukia, kol Maskva „suminkštės“ tiek, kad sutiktų su kainodaros sąlygomis, kurias kitomis aplinkybėmis V. Putinas būtų atmetęs.

Nors Kremlius oficialiai giriasi puikiais santykiais su Pekinu, Rusijos valstybės aparatas akivaizdžiai atsargiai vertina Kinijos milžinę. Prieš kelis mėnesius „The New York Times“ gautas slaptas aštuonių puslapių FSB dokumentas atskleidžia daug informacijos šia tema.

Remiantis laikraščio išvadomis, specialus Rusijos kontržvalgybos tarnybos padalinys, skirtas Kinijai, aiškiai vadina Kiniją „priešu“. Savo ataskaitose jo pareigūnai perspėja kitus FSB pareigūnus dėl Kinijos šnipų, besiskverbiančių į Rusiją, pirmiausia siekiant įgyti Rusijos ginklų pramonės paslapčių. Tačiau daug daugiau susirūpinimo kelia tai, kad Kinija stiprina savo įtaką Rusijai.

Remiantis „The New York Times“ gautu dokumentu, rusai nerimauja, kad Pekinas tikisi užgrobti jų Arkties infrastruktūrą, kuri dėl Vakarų sankcijų nyksta.

Ypač svarbu tai, kad minėtas FSB padalinys perspėja, jog Kinijos universitetai ruošia pamatus, kad paaiškintų vietos visuomenei, kodėl Kinija turėtų užgrobti Rusijos žemes Tolimuosiuose Rytuose, kurios XIX amžiuje priklausė Kinijai.

Šios baimės taip pat grindžiamos oficialiais Pekino veiksmais. Dar 2023 m. rusus sukrėtė žinia, kad Kinijos vyriausybės žemėlapiuose, kuriuos turi patvirtinti Pekino valdžia, kai kurių Rusijos Tolimųjų Rytų miestų ir regionų pavadinimai atsirado senosiomis kiniškomis formomis.

„Rusija jau seniai baiminasi, kad Kinija pažeidžia jų bendrą 2615 mylių sieną. Kinijos nacionalistai jau daugelį metų kelia XIX amžiaus sutarčių, pagal kurias Rusija aneksavo didžiules teritorijas, įskaitant dabartinį Vladivostoką, klausimą“, – pabrėžė Niujorko dienraštis savo straipsnyje, kuriame atskleidžiamas slaptas FSB dokumentas.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

holistic.news

Aut. teisės: MTPC

(2)

(0)

(2)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()