Planas, kurio gali nepasirašyti net Maskva. Kas laukia Ukrainos, jei nesutiks su „28 punktų taika“ ()
Trumpo „taikos planas“ žada Ukrainai NATO lygio saugumo garantijas, tačiau reikalauja teritorinių nuolaidų, kariuomenės sumažinimo ir fiksuotos fronto linijos. Galutinis sutikimo terminas – Padėkos diena.
© ZSU (atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo.php?fbid=1196490022664074&set=pb.100069092624537.-2207520000&type=3
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Focus“ nagrinėjo, kas laukia Ukrainos atsisakymo atveju ir kodėl pats Kremlius gali nesutikti su siūloma „taika“.
Donaldo Trumpo komanda perdavė Ukrainos pusei išsamų karo pabaigos projektą, kurį sudaro 28 punktai ir prie kurio pridėtas atskiras dokumentas apie saugumo garantijų mechanizmus.
Svarbus pasiūlymo elementas – sukurti Ukrainos saugumo garantijų sistemą, pagrįstą Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio analogija. Bet kokia nauja didelio masto, tyčinė ir ilgalaikė Rusijos ginkluota agresija po paliaubų linijos nustatymo bus laikoma grėsme visai transatlantinei bendruomenei. Tokio išpuolio atveju numatomas kolektyvinis atsakas, įskaitant karinės jėgos panaudojimą.
Atsako mechanizmas detaliai aprašytas atskirame pagrindų susitarime. Naujo Rusijos puolimo atveju JAV prezidentas, po skubių konsultacijų su Kyjivu, NATO ir pagrindiniais Europos sąjungininkais, nustatys priemonių rinkinį: nuo žvalgybos ir logistinės paramos iki tiesioginės karinės intervencijos, ekonominių sankcijų ir diplomatinio spaudimo. Sąlygų laikymuisi stebėti siūloma įsteigti bendrą Ukrainos ir NATO vertinimo organą bei tarptautinę komisiją, pirmininkaujant Europai ir dalyvaujant Jungtinėms Valstijoms.
Garantijos numatytos 10 metų su galimybe jas automatiškai pratęsti. Dokumente numatyti Ukrainos, Jungtinių Valstijų, ES, NATO ir Rusijos Federacijos parašai. Baltieji rūmai pažymi, kad Maskva buvo informuota apie pasiūlymo turinį, tačiau lieka klausimas, ar Rusijos parašas bus privalomas, kad susitarimas įsigaliotų.
|
Tuo pačiu metu projekte yra keletas skausmingų kompromisų Kyjivui. Visų pirma, siūloma perduoti Rusijai visišką okupuotų Donecko ir Luhansko sričių teritorijų kontrolę, įtvirtinti fronto liniją Chersono ir Zaporižios srityse dabartinėje būklėje ir sukurti demilitarizuotą zoną. Be to, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dydis turėtų būti sumažintas iki 600 000 karių (palyginti su dabartiniais 800 000–850 000), o nuolatinis NATO kontingentų dislokavimas Ukrainos teritorijoje nėra numatytas.
Ar „Trumpo taikos planas“ tikrai egzistuoja?
Donaldo Trumpo administracija paskelbė ultimatumą: Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turi patvirtinti siūlomas taikos susitarimo sąlygas iki lapkričio 27 d., Padėkos dienos Jungtinėse Valstijose. Remiantis Vašingtono šaltiniais, Baltieji rūmai nustatė griežtą derybų užbaigimo terminą, kad susitarimas būtų sudarytas iki 2025 m. pabaigos.
JAV prezidento kanceliarija siūlomas garantijas laiko strateginiu pasiekimu, kuris ilgainiui ženkliai sustiprins Ukrainos saugumą. Tačiau JAV pareigūnai pripažįsta, kad dokumentas dar bus derinamas su Europos partneriais ir gali būti keičiamas.
Pasiūlymas jau sulaukia prieštaringų vertinimų. Viena vertus, jis gali išprovokuoti aštrią Ukrainos visuomenės kritiką dėl teritorinių nuolaidų. Kita vertus, kai kurie Trumpo izoliacionistų šalininkai priešinasi bet kokiems įsipareigojimams, kurie galėtų įtraukti JAV į naują Europos konfliktą.
Pasak politikos mokslų kandidato Ruslano Kliučnyko, pirminis tariamo 28 punktų „Trumpo plano“ šaltinis vis dar nežinomas. Jį pirmą kartą Ukrainos informacinėje erdvėje paskelbė Liaudies deputatas Oleksijus Hončarenka, tačiau be jokių nuorodų į dokumentą ar pareigūną. Panašių nutekinimų pasirodo ir Amerikos žiniasklaidoje, tačiau Baltieji rūmai ir Valstybės departamentas oficialiai nepatvirtina tokio teksto egzistavimo. Tokiomis aplinkybėmis visiškai pagrįsta manyti, kad susiduriame su dar viena kontroliuojama informacine kampanija, skirta protestuoti prieš Kyjivo, Maskvos ir Europos sostinių reakciją.
Pasak Kliučnyko, kai kurie dokumentui priskiriami punktai atrodo atvirai keistai.
„Pavyzdžiui, 9 punktas – Lenkijoje bus dislokuoti Europos naikintuvai. Lenkija yra ES šalis. Atitinkamai, Europos naikintuvai jau ten yra. Arba 10.d punktas – Ukrainos neišprovokuotas raketos paleidimas į Maskvą ar Sankt Peterburgą. Mažai tikėtina, kad Ukraina turės raketų, kuriomis galėtų apšaudyti Sankt Peterburgą. Be to, kodėl nėra panašių garantijų kitiems miestams, kuriuos gali pasiekti Ukrainos raketos?“ – pažymi politologas.
Kas nutiks, jei Ukraina atmes šį planą?
Pasak Kliučnyko, jei manysime, kad planas iš tiesų egzistuoja, o Kyjivas jį atmeta, pasekmės gali būti dramatiškos. Ukraina išlieka kritiškai priklausoma nuo Amerikos ginklų, žvalgybos ir finansinės paramos. Neįmanoma visiškai pakeisti to Europos ištekliais, o Amerikos palydovų duomenys paprastai yra nepakeičiami. Slovakijos ir Čekijos pavyzdys iškalbingai rodo: bet kuri šalis partnerė gali bet kada nutraukti pagalbą, nes niekas neturi teisinių įsipareigojimų Ukrainai. Tai visada buvo geranoriškumas, ribojamas savo išteklių ir vidaus politinių realijų.
„Ukraina turėjo ir tebeturi galimybę kovoti ir ginti Donecko bei kitų regionų miestus. Beveik ketverius metus šalys artėjo arba apsimetinėjo artėjančios prie tam tikrų dokumentų pasirašymo, tačiau karo veiksmai nesiliovė. Atitinkamai, jie gali tęstis ir dabar. Ukrainos piliečių požiūris į tokį scenarijų taip pat yra atskiro pokalbio tema“, – sako ekspertas.
Teoriškai, anot Kliučnyko, skaudulius galima sušvelninti siūlant alternatyvius projektus, dalyvaujant ES, JK, Turkijai ar kitiems tarpininkams. Tačiau tada iškils amžinas klausimas: ar Maskva pasirašys? Izraelio ir Palestinos susitarimų patirtis ar pastarieji bandymai sudaryti paliaubas Gazos Ruože iškalbingai įrodo: vien popierius negarantuoja taikos. Konfliktų istorija – tai pasirašytų ir sulaužytų susitarimų grandinė.
Tęsinys kitame puslapyje:
Ar Maskva norės pasirašyti planą?
Pasak politologo, socialinių ir elgesio mokslų filosofijos daktaro Andrijaus Rudyko, labai sunku atlikti esminę analizę, kol nepasirodo oficialus tekstas. Jis taip pat mano, kad tai, kas sklando žiniasklaidoje, yra klasikinis informacijos nutekėjimas „iš rankų į rankas“, kai šaltinis yra „autoritetingi asmenys, norintys likti anonimiški“. Kol Baltieji rūmai ar Ukrainos prezidento kanceliarija nepaskelbs dokumento, visi 28 punktai liks tik žiniasklaidos rekonstrukcija. Net jei hipotetiškai manytume, kad tekstas yra autentiškas, pagrindinė problema yra ne tai, ar Kyjivas su tuo sutiks, o ar Maskva norės jį įgyvendinti.
„Čia slypi pagrindinis visų tokių iniciatyvų trūkumas. Viso karo metu Rusija demonstravo, kad jai skirto dokumento pasirašymas tėra taktinė pauzė. Bet koks „taikos planas“, kuris nenumato visiško Kremliaus deklaruojamų tikslų (demilitarizacijos, denacifikacijos, aneksijų pripažinimo) įgyvendinimo, Maskvos bus suvokiamas tik kaip laikinos paliaubos persigrupavimui“, – pažymi politologas.
Todėl net jei Ukraina teoriškai priimtų visus 28 punktus, nėra jokios garantijos, kad Rusija po šešių mėnesių ar metų neras priežasties pasitraukti iš susitarimo. Ir tada visas pasaulis vėl išgirs mums visiems žinomą tezę: „Mes siūlėme taiką, bet Kyjivas ir Vakarai mus vėl apgavo“.
Abejotinos „saugumo garantijos“
Kitas iš esmės nelogiškas aspektas, anot Rudyko, yra „saugumo garantijų už NATO ribų“ konstravimas. Ukrainai siūloma atsisakyti narystės kariniuose-politiniuose aljansuose mainais į „tas pačias garantijas kaip ir 5 straipsnyje“. Tačiau jei šios garantijos iš tiesų yra lygiavertės NATO garantijoms, kodėl gi nepriimti Ukrainos į Aljansą nedelsiant? O jei jos silpnesnės, tai kokia prasmė atsisakyti realios narystės pirmenybę teikiant popieriniams pažadams? Šis prieštaravimas daro visą idėją pažeidžiamą nacionalinio saugumo požiūriu.
Jei Ukraina viešai atmes planą, pasekmės bus daugiausia informacinės.
„Rusija tuoj pat pasinaudos kaip Kyjivo „netaikumo“ įrodymu, perkels atsakomybę už karo tęsimą Ukrainai ir gaus papildomą argumentą savo vidinei ir išorinei auditorijai: „Mes siūlėme teisingą taiką – jie atsisakė.“ Diplomatiškai kalbant, tai suteiks Maskvai galimybę „išlipti iš vandens“ „sausai“ ir tęsti spaudimą iš „apgautos šalies“ pozicijos“, – priduria ekspertas.
Trumpo planas: kodėl Amerikos lyderis skuba?
Ruslano Kliučnyko teigimu, negalima atmesti ir Amerikos vidaus motyvų skubėti. Trumpas gali nuoširdžiai siekti sugriauti Rusijos ir Kinijos aljansą arba panaudoti „Ukrainos bylą“ kaip užsienio politikos pergalę prieš 2026 m. vyksiančius Kongreso vidurio kadencijos rinkimus.
„Dėl akivaizdžių priežasčių kairiųjų populistų Mamdani pergalė Niujorko mero rinkimuose nėra Trumpo ir respublikonų mėgstamiausia. Tačiau sėkmingas „Ukrainos bylos“ sprendimas gali šiek tiek atsverti pralaimėjimą Niujorke. Galima manyti, kad Amerikos pusės skubėjimą lemia kompleksas veiksnių, kurių visų šiuo metu negalime ištirti“, – sako politologas.
Pasak Andrijaus Rudyko, atsakymas pirmiausia slypi JAV vidaus politikos sferoje. Greita „pergalė“ dideliame konflikte yra idealus produktas, kurį galima parduoti Amerikos rinkėjams 2026 m. vidurio kadencijos rinkimų išvakarėse. Jau yra pakankamai tokių „žaibiškų taikos sudarymo“ pavyzdžių: įsivaizduojamas susitarimas tarp Azerbaidžano ir Armėnijos arba garsiai reklamuojamos paliaubos tarp Kongo Demokratinės Respublikos ir Ruandos, kurios nesustabdė kovų, bet suteikė Baltųjų rūmų pareigūnams pretekstą savireklamai.
Taip pat geopolitiniu aspektu Trumpo administracija priversta reaguoti į eskalaciją Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.
„Naujausi Tokijo pareiškimai, kad Kinijos išpuolis prieš Taivaną bus laikomas grėsme Japonijos nacionaliniam saugumui, keičia visą jėgų pusiausvyrą. Tokiomis sąlygomis Vašingtonui itin nenaudinga vienu metu laikyti du didelius atvirus frontus – Europos ir Azijos. Todėl norima kuo greičiau „įšaldyti“ Ukrainos konfliktą, net ir skausmingų kompromisų Kyjvui kaina“, – pabrėžia ekspertas.
Taigi, pagrindinis klausimas net ne tas, ar Ukraina sutiks su šiomis sąlygomis, o ar Rusija pasirengusi jas įvykdyti. Kol kas istorija duoda vienareikšmišką atsakymą: ne. Taigi, bet koks „taikos planas“, neatsižvelgiantis į šią realybę, yra pasmerktas likti tik dar vienu popieriaus lapu, kuris nesustabdys karo.
.png)
.png)
.png)
