Vokietija atsidūrė Kinijos gniaužtuose. „Aš jiems visada sakau: tai jūsų rizika“ ()

2025-11-25

„...šis spaudimas tik didės. Tokia yra realybė.“

Kinija ir Vokietija
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=yqisakbA9aA&t=19s

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Kinija dešimtmečius buvo pagrindinė Vokietijos ekonominė partnerė. Vokietijos pramonė nenoriai nutraukia šį bendradarbiavimą, nepaisant didėjančios rizikos ir besikeičiančių ekonominių bei politinių santykių.

Matthiasui Rüthui verslo pasitraukimas iš Kinijos yra neįmanomas – nepaisant vis dažnėjančių Vokietijos vyriausybės perspėjimų apie pernelyg didelių investicijų šalyje riziką. Frankfurte prie Maino įsikūrusios retųjų žemės žaliavų prekybininkės „Tradium“ generaliniam direktoriui Kinija išlieka pagrindine rinka, atsižvelgiant į beveik visišką šalies dominavimą vis svarbesniame retųjų elementų sektoriuje.

„Kadangi Kinija užima daugiau nei 95 procentus retųjų žemės elementų rinkos, jos negalima pakeisti per trumpą laiką“, – DW sakė Matthiasas Rüthas. „Tai ilgalaikiai ir patikimi prekybos santykiai, o medžiagos ir procesai yra patikrinti.“

M. Rütho ir daugeliui kitų Vokietijos įmonių Kinija išlieka akivaizdi verslo partnerė. Ilgą laiką Vokietijos vyriausybė visiškai pritarė šiai pozicijai ir ją palaikė. Tačiau autoritarinis pokytis šalyje vadovaujant Xi Jinpingui, dėl kurio Kinija po invazijos į Ukrainą ėmė remti Rusiją, pakeitė ES ir Kinijos santykius.

[„Black Friday“ mega pasiūlymas] 200+ šalių! Viena geriausių eSIM paslaugų pasaulyje. Lietuvių „Saily“ + „NordVPN“ dovanų (Video)

2395

„Saily“ yra viena geriausių eSIM paslaugų pasaulyje, kuri suteikia gausa galimybių už ko gero geriausią kainą visoje rinkoje. Visame pasaulyje žinoma lietuvių kompanija mūsų skaitytojams turi specialių pasiūlymų.

Išsamiau

Geopolitinė situacija pasikeitė. Jau keletą metų Vokietijos vyriausybė kalba apie „rizikos mažinimą“, tai yra priklausomybės nuo vienos šalies komponentų, prekių ir žaliavų mažinimą – iš dalies dėl rizikos, kad užsienio įmonėms gali būti taikomos griežtos Kinijos valdžios sankcijos.

Neseniai Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas apie Kinijoje veikiančius vokiečių verslininkus pasakė: „Aš visada jiems sakau, kai su jais susitinku: tai jūsų rizika. Jei kas nors nutiks ne taip, prašau, neateikite pas mus.“

F. Merzas sekmadienį, lapkričio 23 d., paskelbė, kad kitų metų pradžioje vyks į Kiniją. Tuo tarpu Vokietijos vicekancleris ir finansų ministras Larsas Klingbeilis praėjusią savaitę lankėsi Kinijoje, kad aptartų augančius ekonominius santykius tarp dviejų šalių.

Kalbėdamas Pekine, politikas teigė, kad Vokietija mato „grėsmę sąžiningai konkurencijai ir pramonės darbo vietoms“, tačiau pabrėžė dialogo poreikį, sakydamas: „Turime kalbėtis su Kinija, o ne apie Kiniją“.

Kinija neabejotinai yra susijusi santykiais, kurių Vokietijos pramonė negali atsisakyti, ir ne be reikalo. Lapkritį Kinija aplenkė Jungtines Valstijas ir vėl tapo pagrindine Vokietijos prekybos partnere. Prekyba tarp dviejų šalių šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais siekė 185,9 mlrd. eurų. Dešimtmečius pirmaujantys Vokietijos pramonės gigantai teikė pirmenybę didžiulei Kinijos rinkai, o investicijų apimtys išlieka didelės.

Remiantis naujausiu Berlyno „Mercator“ Kinijos tyrimų instituto tyrimu, Vokietijos tiesioginės užsienio investicijos sudarė 57 % visų ES investicijų Kinijoje 2024 m. pirmąjį pusmetį, arba maždaug 2,3 % Vokietijos BVP. Tyrime pažymėta, kad investicijų apimtys toliau auga, o įmonių investicijos nuo 2023 iki 2024 m. padidėjo 1,3 mlrd. eurų.

Vienas iš sektorių, kuriame Vokietija ir Kinija yra labiausiai susijusios, yra automobilių gamyba. Kai kurie didžiausi Vokietijos gamintojai, tokie kaip „Volkswagen“ ir BMW, per daugelį metų investavo ir uždirbo milijardus Kinijoje ir, nepaisant pastaruoju metu patirtų didelių nesėkmių, tebetiki ilgalaike sėkme. BMW neseniai investavo 3,8 mlrd. eurų į akumuliatorių projektą Šenjange, ir bendrovė DW teigė, kad neplanuoja reikšmingai pasitraukti iš šalies.

„BMW Group“ Kinijos rinkoje atstovauja dvi bendros įmonės ir ten valdo kelias gamyklas“, – DW sakė automobilių gamintojo atstovė Britta Ullrich. „Mūsų vieningoje rinkoje, didžiausioje pasaulyje, vykdome ilgalaikę rinkos strategiją, kurią reguliariai peržiūrime ir pritaikome pagal poreikį. Nedarome jokių esminių savo veiklos regione pakeitimų.“

„Labai svarbu užtikrinti lygias sąlygas abiem pusėms“, – DW sakė Vokietijos automobilių pramonės asociacijos (VDA) atstovė. „Atsižvelgiant į tai, Kinija raginama pateikti Europai konstruktyvius pasiūlymus, kaip nuosekliai ir greitai užkirsti kelią antikonkurenciniam elgesiui ir užtikrinti laisvą prekybą dabartinėje situacijoje.“

Tačiau, nepaisant to, kad Kinija ir toliau yra svarbi Vokietijos verslui, finansinis spaudimas jaučiamas iš visų pusių. Vokietijos eksportas į Kiniją nuo 2019 m. sumažėjo 25 proc., o pastaraisiais metais, Kinijai didinant savo elektromobilių gamybą, stambūs Vokietijos automobilių gamintojai „Volkswagen“, „Mercedes“ ir BMW pastebėjo, kad jų rinkos dalis smarkiai krito.

VDA atstovė pridūrė, kad nors „automobilių įmonės intensyviai įgyvendina būtinas rizikos mažinimo priemones“, jos taip pat turi būti „įgalinamos politiniu lygmeniu, o ne tik privalomos“. Jis taip pat pabrėžė, kad rizikos mažinimas neturėtų reikšti „rinkų uždarymo“.

„Geriausia politika – imtis visų įmanomų priemonių, siekiant skatinti verslo vietą, konkurencingumą ir ekonomikos augimą“, – teigė ji. „Tai ne tik sustiprina mūsų derybines pozicijas, bet ir skatina investicijas bei inovacijas šalyje.“

Matthiasas Rüthas, kurio verslas grindžiamas retųjų žemės elementų prekyba, teigia, kad svarbu nepamiršti, jog geopolitinė įtampa taip pat veikia jo verslo santykius Kinijoje. „Dabartiniai sunkumai daugiausia kyla dėl politinių sprendimų, o ne pačių tiekėjų veiksmų“, – sakė jis.

Jo verslą labiausiai paveikė griežti Kinijos retųjų žemės elementų eksporto apribojimai, kurie taip pat kelia nusivylimą jo tiekėjams. „Jie taip pat susiduria su nepatogumais ir iššūkiais, kylančiais dėl dabartinių eksporto apribojimų“, – pridūrė jis.

Jis tvirtina, kad jo įmonė nesusidūrė su politiniu spaudimu „sumažinti riziką“, susijusią su Kinija, o veikiau su atšiauria rinkos spaudimo realybe, kurią dar labiau paaštrino pasauliniai tarifai ir Kinijos eksporto apribojimai.

„Tokiam tiekėjui kaip mes tai reiškia, kad ilgalaikės tiekimo procedūros nebeveikia taip patikimai, kaip anksčiau“, – sako jis. „Mes vis dar pasikliaujame savo ilgalaikiais Kinijos partneriais, nes daugelio medžiagų tiesiog nėra kaip gauti kitur, tik Kinijoje.“

Tačiau jis pažymi, kad jo įmonė vis daugiau laiko ir pastangų skiria tiekimo šaltinių už Kinijos ribų kūrimui. „Tai ne politika, nurodanti, ką daryti. Tai rinka, kuri verčia kiekvieną rimtą prekybininką ir žaliavų perdirbėją permąstyti savo tiekimo šaltinių strategiją – ir šis spaudimas tik didės. Tokia yra realybė.“

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

gazeta.pl

Aut. teisės: MTPC

(0)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()