Paslaptingos radijo bangos iš Antarktidos. Mokslininkai vis dar nežino jų šaltinio ()
Radijo signalai, regis, kilo „iš po ledo“.
© Joe Mastroianni, National Science Foundation (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Fryxellsee_Opt.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tarptautinė mokslininkų komanda iš naujo žvelgia į neįprastas radijo bangas, aptiktas virš Antarktidos. Nors atradimas buvo padarytas 2016–2018 m., vykdant NASA ANITA projektą, jų kilmė lieka neišaiškinta. Tyrėjai tikisi, kad naujos technologijos, dirbtinio intelekto naudojimas ir tolesni eksperimentai pagaliau išspręs šią paslaptį.
„Antartic Impulsive Transient Antenna“ (ANITA) projektas apėmė prietaisų komplekto pritvirtinimą prie baliono, kuris praskrido virš Antarktidos paviršiaus. Misijos tikslas buvo tirti Žemės atmosferoje kosminius spindulius. ANITA buvo sukurtas aptikti kosminės veiklos generuojamas radijo bangas, tačiau kai kurie aptikti signalai neatitiko jokių žinomų reiškinių. Keista, bet registruoti radijo signalai, regis, kilo „iš po ledo“, ko, anot komandos, negalima paaiškinti žinomais mechanizmais, įskaitant kosminių spindulių sąveiką atmosferoje.
|
Ankstesnės hipotezės, be kita ko, buvo pagrįstos naujais dalelių tipais arba nežinomomis sąveikomis, paviršutiniškai užsimenant apie tamsiąją materiją. Paslaptį dar labiau apsunkina tai, kad iki šiol Pierre'o Augerio observatorijos surinktuose duomenyse aptiktas tik vienas panašus įvykis, rodantis išskirtinį tokių reiškinių retumą. Labiausiai tikėtina teorija yra ta, kad neįprastus signalus lemia aukštyn judančios kosminės dalelės, tačiau tyrėjai pabrėžia, kad šis paaiškinimas yra nepakankamas.
ANITA aptikti neįprasti signalai turi aukštyn kylančią trajektoriją, todėl jų neaptiko antžeminiai detektoriai. Todėl neturime ilgos šių reiškinių fiksavimo istorijos. Dėl šios priežasties mokslininkai turėjo pasikliauti vien teleskopų duomenimis. Komanda atliko milijonus kompiuterinių modeliavimų, analizuodama tiek standartinius kosminius blyksnius, tiek aukštyn kylančius, kurie galėtų paaiškinti ANITA anomaliją. Tai leido jiems sukurti realų duomenų rinkinį.
Tyrimų komanda neketina pasiduoti. Šiuo metu jie dirba su kitu baliono projektu, kuris bus ANITA misijos dalis, taip pat su nauju detektoriumi, kuris yra specializuotas kosminių dalelių signalų aptikimui. Tyrėjai tikisi, kad būsimi eksperimentai padės geriau suprasti paslaptingų radijo bangų prigimtį.
Mokslininkai pabrėžia, kad šiuo metu jie gali tik spėlioti, kokį kosminį efektą aptiko. Tačiau komanda įsitikinusi, kad tobulėjant technologijoms ir tęsiant tyrimus, šios paslapties šaltinis pagaliau bus atskleistas.
.png)
