Skandalas Rusijoje: kalėjimų viršininkai ir tyrėjai bėga ir liudija Hagoje ()
Svarbesni nei JT ataskaitos.
© Stop kadras|https://www.youtube.com/watch?v=3wYxyvUH_m0
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo pat plataus masto agresijos prieš Ukrainą pradžios Rusijos policijos pareigūnai ir kitų saugumo agentūrų atstovai pradėjo bėgti į Vakarus. Kai kurie jau aktyviai liudija apie Putino režimo represijas.
Apie tai interviu projektui „Možem objasnit“ (Galime paaiškinti) kalbėjo Olga Romanova, fondo „Rus’ sidiaščiaja“ (Rusija už grotų) įkūrėja ir žmogaus teisių aktyvistė.
„Anksčiau tai buvo pavieniai atvejai, bet nuo karo pradžios jie tapo gana rimtu srautu. Tarp jų yra FSIN pareigūnai (kalėjimo prižiūrėtojai – red.), aukšto rango tyrėjai ir prokurorai. Su manimi dirbo kelios dešimtys. Šiuo metu dirbu su penkiais“, – sakė žmogaus teisių aktyvistė.
|
Pasak Romanovos, aukščiausio rango Rusijos represinio aparato atstovas, pabėgęs į Vakarus (kiek ji žino), yra žinomas tyrėjas iš Rusijos Federacijos tyrimų komiteto centrinio biuro (kažkas panašaus į Ukrainos valstybinį tyrimų biurą). Šis pabėgęs tyrėjas šiuo metu rašo disertaciją Britanijos universitete apie žmogaus teisių aktyvizmą Rusijos Federacijoje.
„Keturi aukšto rango FSIN pareigūnai liudijo Tarptautiniame baudžiamajame teisme ir liudija pagal universalią jurisdikciją, tai yra, dokumentuodami karo nusikaltimus. Jie buvo įsakymų kankinti Ukrainos piliečius Rusijos kalėjimuose liudininkai“, – sako Romanova.
Ji pabrėžė, kad šių asmenų liudijimai kartais yra svarbesni nei JT ataskaitos, nes tai žmonės, turintys vidinių žinių apie Rusijos sistemą.
Pasak Romanovos, patys bėgliai savo sprendimą palikti Rusiją aiškina tuo, kad iš pradžių į saugumo pajėgas įstojo svajodami pakeisti sistemą iš vidaus. Tačiau prasidėjus karui prieš Ukrainą šių svajonių buvo atsisakyta.
„Dažniausiai tai yra siaubas dėl to, kad jų šalis, Rusija, yra agresorė, ir jiems vienaip ar kitaip tenka tame dalyvauti. „Išsukti“ ką nors nuo fronto, kankinti ukrainiečius“, – sako žmogaus teisių gynėja.
.png)
.png)
