100 dienų izoliacija už 23 000 eurų. Vokietija ieško savanorių eksperimentui ()
Kas gali teikti paraiškas? Reikalavimai.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=BfPtRH2TWm8
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vokietija ieško savanorių eksperimentui. Įsivaizduokite: 100 dienų gyvenate visiškai atkirsti nuo pasaulio, uždaryti specialiai paruoštoje laboratorijoje, imituojančioje kosminės stoties sąlygas. Jokių spontaniškų išvykų, jokio kontakto su šeima, jokios natūralios šviesos. Mainais – 23 000 eurų ir dalyvavimas viename įdomiausių tyrimų projektų Europoje. Skamba kaip iššūkis atkakliesiems? Europos kosmoso agentūra (ESA) ir Vokietijos aerokosmoso centras (DLR) ką tik paskelbė apie atranką į unikalų, ekstremalų izoliacijos tyrimą.
ESA kartu su DLR pradėjo šešių savanorių, kurie 2026 m. pavasarį dalyvaus unikalioje gyvenimo kosminėje stotyje simuliacijoje, paiešką. 100 dienų dalyviai bus uždaryti specialioje laboratorijoje Kelne, be jokio kontakto su išoriniu pasauliu. Tyrėjai nori nustatyti, kaip ilgalaikė izoliacija veikia žmogaus organizmą – kaip ir Marso misijos metu. Eksperimento metu dalyviai:
- dirbs pagal nustatytą tvarkaraštį;
- gaus bendras užduotis;
- reguliariai atliks fizinius pratimus;
- prižiūrės „stotį“ – uždarą laboratorijos modulį.
|
Projekto tikslas – padėti pasiruošti būsimoms pilotuojamoms misijoms toli už Žemės orbitos.
Kas gali teikti paraiškas?
Norėdami pretenduoti į vietą programoje, turite atitikti konkrečius reikalavimus:
- būti 25–55 metų amžiaus;
- geros fizinės būklės;
- turėti aukštąjį išsilavinimą;
- labai gerai kalbėti angliškai.
Paraiškas galima teikti iki gruodžio 12 d. adresu „dlr-probandensuche.de“.
DLR taip pat ieško dalyvių antram projektui – „60 dienų lovoje“, kuriame bus imituojamas mikrogravitacijos poveikis žmogaus organizmui. Dalyviai gulės lovose, pakreiptose 6 laipsniais, kai galva žemiau nei kojos, o tai sukels organizme skysčių pokyčius, panašius į tuos, kurie patiriami nesvarumo būsenoje. Tyrėjai nori išsiaiškinti, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių astronautų problemų, tokių kaip raumenų masės praradimas ir susilpnėjusi kraujotakos sistema.
Kaip aiškina pagrindinė tyrėja Amelie Therre, ateinantys dešimtmečiai bus ambicingų misijų era: „Būsimos ekspedicijos į Mėnulį ir Marsą kels ekstremalias sąlygas, kurias turime suprasti prieš siųsdami ten astronautus.“ Abiejų tyrimų rezultatai leis užtikrinti įgulų sveikatą ir našumą ilgalaikių kosminių kelionių metu.
