Stulbinama, kas darosi su „Paskutiniojo teismo“ ledynu. NASA palydovai patvirtino (Foto) ()
Jis vadinamas „pasaulio pabaigos“ arba „pražūties“ ledynu, nes – kaip skaičiuoja mokslininkai – jo visiškas subyrėjimas dėl milžiniško dydžio smarkiai pakeltų pasaulinį jūros lygį.
© NASA (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vakarų Antarktidoje esantis Tveitso ledynas, dar vadinamas „pasaulio pabaigos“ ledynu, kinta greičiau nei kitos ledo ir vandenyno sistemos. Nauji tyrimai rodo blogėjančią šio regiono ledo šelfo stabilumą ir jo įtaką jūros lygio kilimui.
Tveitso ledynas jau seniai kelia susidomėjimą viso pasaulio glaciologams. Tai vienas didžiausių ledynų Vakarų Antarktidoje. Jis vadinamas „pasaulio pabaigos“ arba „pražūties“ ledynu, nes – kaip skaičiuoja mokslininkai – jo visiškas subyrėjimas dėl milžiniško dydžio smarkiai pakeltų pasaulinį jūros lygį.
Vienas naujausių tarptautinės mokslininkų komandos tyrimų, publikuotas žurnale „Journal of Geophysical Research: Earth Surface“, rodo, kad ši ledo masė kinta sparčiau nei bet kuri kita pasaulyje žinoma ledo ir vandenyno sistema. Jo ateities elgsena išlieka viena didžiausių neatsakytų mįslių.
|
Rytinis Tveitso ledo šelfas ir apylinkės. „Journal of Geophysical Research: Earth Surface“ (Asmeninis albumas)
Pavojai, susiję su plyšiais ir spartėjančiu ledo tekėjimu
Manitobos universiteto Žemės stebėjimo centro tyrėjų komanda išanalizavo 20 metų palydovinių duomenų ir GPS matavimų iš Tveitso ledyno. Jų tyrimas, paskelbtas žurnale „Journal of Geophysical Research: Earth Surface“, atskleidė keturis rytinio ledo šelfo silpnėjimo etapus ir du svarbiausius atradimus.
Pirmasis etapas – ilgi plyšiai, lygiagretūs ledo tekėjimo krypčiai, kurie ilgainiui susijungė su trumpesniais, statmenais ledyno judėjimo krypčiai, įtrūkiais. Vėliau plyšiai ėmė kirstis tarpusavyje, ir tai dar labiau pagreitino irimo procesą.
Pagrindinis tyrimo autorius dr. Debangshu Banerjee kartu su dr. Karen Alley ir dr. Davidu Lilienu stebėjo šių plyšių raidą 2002–2022 m. Jie nustatė teigiamo grįžtamojo ryšio mechanizmą: kuo daugiau plyšių susidaro, tuo greičiau juda ledynas. Didėjantis judėjimo greitis sukuria naujų plyšių, o šis ciklas kasmet vis labiau spartina ledo tekėjimą.
Deformacijos tendencijos rytiniame Tveitso ledo šelfe. „Journal of Geophysical Research: Earth Surface“ (Asmeninis albumas)
Atramos taško vaidmens pokytis
Tyrimas rodo, kad atramos taškas, kuris anksčiau stabilizavo Rytinį Tveitso ledo šelfą (TEIS), dabar prisideda prie jo nestabilumo. Problema slypi ne tirpime, o vidiniuose konstrukcijos įtrūkimuose. Šis keturių etapų silpnėjimo modelis gali būti ženklas, kad panašūs pokyčiai gali prasidėti ir kituose Antarktidos ledo šelfuose, kurie turi didelę įtaką pasauliniam jūros lygiui.
Dėl prestižinių institucijų bendradarbiavimo – tokių kaip Kanados Manitobos universitetas, JAV ir Jungtinės Karalystės tyrimų centrai – naujieji atradimai suteikia svarbios informacijos apie besikeičiančią ledo padėtį Tveitso ledyno regione. Šis darbas ypač svarbus norint suprasti sudėtingus Antarktidos ledynų procesus.
.png)