Apie tai Rusijoje nutylima: kokią paslaptį slepia Maskvos Kremlius ()
Kas iš tikrųjų statė Maskvos Kremlių ir kokia yra jo kilmė.
.png)
© ekrano kopija
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maskvos Kremlius laikomas vienu pagrindinių rusiško valstybingumo simbolių, tačiau jo istorijoje yra mažai žinomų puslapių, apie kuriuos Rusijoje dažnai vengiama kalbėti. Apie tai „YouTube“ vaizdo įraše pasakojo ukrainiečių istorikas, Ukrainos nacionalinės atminties instituto vadovas Oleksandras Alferovas.
Leidinys „Glavred“ apžvelgė, kas iš tikrųjų statė Maskvos Kremlių ir kokia yra jo kilmė.
Kas kūrė Kremliaus architektūrą
Pasak istoriko, dabartinis Kremliaus architektūrinis vaizdas yra ne vietinių rusų meistrų, o Europos statytojų darbo rezultatas.
„Maskvos Kremlius laikomas Rusijos simboliu, tačiau jį pastatė meistrai iš vadinamųjų „supuvusių Vakarų““, – teigė Oleksandras Alferovas.
|
Jo teigimu, tuo metu, kai Maskvos kunigaikščiai nusprendė kurti valstybę pagal Europos imperijų pavyzdį, buvo imtasi architektūrinių eksperimentų, kurie vietiniams statytojams baigėsi nesėkmingai.
Nuo „Trečiosios Romos“ idėjos iki statybų fiasko
Istorikas primena, kad Maskva save paskelbė „Trečiąja Roma“, todėl jai reikėjo ir atitinkamos reprezentacinės architektūros.
„Kai Maskvos kunigaikščiai sugalvojo idėją, jog Maskva yra Trečioji Roma, ji turėjo taip ir atrodyti. Jie pasikvietė savo meistrus – Krivcovą ir Myškiną, kurie pradėjo statyti Uspenskio soborą iš plytų. Tačiau statyti reikia mokėti, ne tik kalbėti. Soboras buvo beveik baigtas, bet sugriuvo“, – aiškino Alferovas.
Pasak jo, plytų mūrijimas vietiniams meistrams pasirodė pernelyg sudėtingas.
„Statyti iš plytų – tai ne iš šakų, kankorėžių ar pagalių“, – ironizavo istorikas.
Italų meistrai Maskvoje
Po nesėkmės su Uspenskio soboru Maskvos kunigaikščiai nusprendė kreiptis pagalbos į Europą. Tuomet į Maskvą buvo pakviestas garsus italų inžinierius Aristotelis Fioravantis.
„Todėl Maskvos kunigaikščiai pasikvietė italą Aristotelį Fioravantį, kuris Maskvoje pastatė beveik tikslią Milano Sforcų pilies architektūrinę kopiją“, – pabrėžė Alferovas.
Vėliau Kremliaus statybose dalyvavo ir kiti italų kilmės meistrai – Markas Fryazinas, Petras Fryazinas bei Bonas Fryazinas. Istoriko teigimu, net jų pavardės liudija kilmę.
„Fryazinas – tai pavardė, kilusi iš žodžio fryah, reiškiančio „italas““, – paaiškino jis.
Kodėl Kremlius nėra vien rusiškas paveldas
Oleksandras Alferovas pabrėžia, kad Rusijos valdžia šimtmečius sąmoningai nutyli europietišką Kremliaus kilmę, nes tai griauna mitą apie „unikalų rusišką didingumą“.
„Kad ir kuo jie didžiuotųsi, jų pagrindinį valstybingumo simbolį sukūrė tie patys „supuvę Vakarai““, – apibendrino istorikas.
.png)
_Crop.jpg)