Ilgametė draugystė žlunga. Maskva neteko ištikimiausio sąjungininko. „Visą šį laiką rizikavome dėl Rusijos“  ()

Kremlius akivaizdžiai delsia, tikėdamasis susitarimo su D. Trumpu.


V. Putinas
V. Putinas
© Kremlin.ru, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vladimir_Putin_%26_Donald_Trump_in_Helsinki,_16_July_2018_(2).jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kol Rusija diskutuoja apie „Lukoil“ užsienio turto ateitį, Serbijoje vyksta tikra drama, dėl kurios RF gali prarasti paskutinį tikrą draugą Europoje, rašo žurnalistė T. Rybakova. „Mes padarėme viską, kad padėtume Rusijos investuotojui; viską, ką pasirašė rusai, pasirašėme ir mes. Mes toliau darėme tai, ką mums liepė mūsų Rusijos draugai, ir mūsų šalis atsidūrė labai sunkioje padėtyje“, – šiuos žodžius Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius ištarė savo kreipimesi į tautą, aiškindamas, kaip atsitiko, kad šalis gali susidurti su degalų krize jau Naujaisiais metais.

Viskas prasidėjo 2008 m. Tuo metu Serbija kaip tik atsigavo po karo ir sankcijų. Valstybinė įmonė NIS („Neftna Industrija Srbije“) laikėsi apgailėtinai. Buvo nuspręsta ją parduoti užsienio investuotojui. Kuriam?

Tuo metu Rusija buvo suvokiama kaip tikra draugė – ir dar vertinga: būdama JT Saugumo Tarybos nare, ji nuolat vetavo Kosovo, regiono, kariniu būdu atplėšto nuo Serbijos, nepriklausomybės pripažinimą. Serbijoje šis regionas oficialiai vis dar vadinamas Kosovu ir Metohija, o Serbija vis dar nepripažįsta jo nepriklausomybės. Pasak serbų legendos (kurią, beje, kartoja ir vietos politikai), Rusija pažadėjo padėti susigrąžinti Kosovą. NIS pardavimas Serbijos naftos ir dujų monopolijos „Gazprom“ dukterinei įmonei „Gazprom Neft“ nebuvo visiškai atlygis už šį pažadą... tačiau serbai vis dar mano, kad tai buvo savotiškas dėkingumo gestas.

[EU+Kuponai] 2 kartus pigiau nei Lietuvoje! Aukščiausios klasės kabelių nužievinimo mašinos. Paskutiniai vienetai (Video)
2097

Fantastiškai geros kainos

Specialūs kuponai

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

12 mėn. garantija

Labai ribotas kiekis

Išsamiau

NIS buvo parduota 2011 m., pasibaigus deryboms, už tuo metu prieštaringai vertinamą sumą: 400 mln. eurų. Dabar sunku pasakyti, ar kaina buvo tokia maža 2008 m., kai prasidėjo derybos, tačiau kaltinimai dėl išpūstos pardavimo kainos pradėjo kilti jau 2012 m., pirmiausia spaudoje, o vėliau politiniuose debatuose. Įdomu tai, kad iš pradžių kaltinimus pateikė A. Vučičiaus Serbijos pažangos partija, kuri į valdžią atėjo 2012 m. Laikui bėgant, opozicija ėmė kaltinti patį A. Vučičių, nors, tiesą sakant, jis sandoryje nedalyvavo.

Vėlgi, tiesos dėlei: pirkėjas iš tiesų atstatė įmonę. Vienintelė Serbijos naftos perdirbimo gamykla Pančeve buvo modernizuota, o rusiškų dujų kaina Serbijai visada buvo gana draugiška. Ir vėl tiesos dėlei: buvo laikas, kai rusiškos dujos Vokietijai buvo parduodamos šiek tiek pigiau, tačiau reikia pripažinti, kad tiekimo apimtys yra nepalyginamos.

 

Buvę NIS darbuotojai buvo nepatenkinti – jie buvo atleisti, o jų vietoje dažnai buvo samdomi Rusijos specialistai. Tačiau darbas NIS buvo laikomas prestižiniu, o tie serbai, kurie ten pateko, laikė save laimingais. Taip pat buvo tokių, kurie baiminosi, kad Rusijos apkabinimas yra per stiprus. NIS (ir „Gazprom“) tapo viena didžiausių rėmėjų ir dotacijų teikėjų šalies rinkoje. Ir, suprantama, ji rėmė tai, kas buvo laikoma naudinga Rusijos įtakos stiprinimui.

Rusijai NIS įsigijimas buvo nepaprastai vertingas įsigijimas. Ir tai buvo ne tik palanki bendrovės, tiekiančios degalus ir dujas visai šaliai – ir, be to, Serbų Respublikai, kuri yra kaimyninės Bosnijos ir Hercegovinos dalis, – kaina. Turėti tokį jautrų turtą šalyje, kuri iš pradžių buvo draugiška Rusijai, suteikė galimybę paversti ją „rusų pasaulio“ užkampiu.

Tačiau šių metų vasarį, netrukus po to, kai Donaldas Trumpas pradėjo eiti prezidento pareigas, JAV iždo departamentas įvedė sankcijas NIS, reikalaudamas, kad Rusijos akcininkai parduotų savo turtą. Sankcijų įgyvendinimas buvo ne kartą atidėliojamas Serbijos prašymu, kuri teigė, kad derybos su Rusija vyksta, bet joms reikia daugiau laiko.

 

Galiausiai spalio mėnesį JAV kantrybė išseko ir įsigaliojo sankcijos. Nuo šiol jokiai bendrovei nebuvo leidžiama pumpuoti ar tiekti rusiškos naftos ir dujų Serbijai. NIS degalinėse nebebuvo priimamos tarptautinės kortelės (kaip pažįstamos rusams!), o netrukus, galbūt, net vietinė mokėjimo sistema „DinaCard“ bus nepasiekiama. Prezidentas A. Vučičius, kuris iš pradžių visuomenę tikino, kad viskas vyksta gerai ir sprendimas neišvengiamas, dabar skelbia nerimą keliančius pranešimus, kad Serbija yra sunkioje padėtyje. Šių žinučių esmę galima apibendrinti taip: nenorime nacionalizuoti bendrovės ir ginčytis su Rusija, tačiau jei susidursime su degalų krizės grėsme, būsime priversti perimti bendrovės valdymą iš išorės, o tada pasiūlyti Rusijai „priimtiną kainą“.

Reikėtų pažymėti, kad Serbija pasiūlė išpirkti NIS nuo tada, kai jai buvo įvestos sankcijos. Pradinis pasiūlymas siekė 700–800 mln. eurų: pirkimo kaina plius Pančevo naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo išlaidos. „Gazprom“ nebuvo patenkinta šia kaina. Tiksliau sakant, „Gazprom“ iš viso nenorėjo parduoti bendrovės. Iš pradžių akcijos buvo perskirstytos tarp „Gazprom“ ir „Gazprom Neft“, kad nė vienas akcininkas neturėtų 50 proc. ar daugiau akcijų. Vėliau, šių metų rugsėjį, 11,3 proc. NIS akcijų buvo parduotos Sankt Peterburgo bendrovei „Intelligence JSC“, kuri pasiliko vieną akciją. Šiuo metu „Gazprom Neft“ valdo 44,8 proc. akcijų, Serbijos valstybė – 29,8 proc., o likusi dalis priklauso mažumos akcininkams. Beje, atrodo, kad šis sandoris, parodęs JAV, kad „Gazprom“ neketina skirtis su bendrove, buvo paskutinis lašas: įsigaliojo sankcijos.

 

Šiuo metu, pasak A. Vučičiaus, Serbija yra pasirengusi pasiūlyti Rusijai 1,4 mlrd. eurų už jos akcijų paketą bendrovėje. Kol kas Rusija neatsakė – vėlgi, gandai byloja, kad Rusijos pusė nori 3–4 mlrd. eurų. Serbija tokių pinigų neturi, ir kyla rimtų abejonių, ar tai pinigų klausimas: „Gazprom“, tiksliau, Kremlius, akivaizdžiai delsia, tikėdamasis susitarimo su D. Trumpu ir pagrįstai manydamas, kad pardavus turtą, jo niekada nepavyks atgauti.

 

Be to, yra daugybė suinteresuotų šalių: amerikiečių, austrų ir vengrų. Vengrijos ministras pirmininkas V. Orbanas, neseniai susitikęs su V. Putinu, kaip pranešama, aptarė NIS pirkimą. Pats V. Orbanas pareiškė, kad jam pavyko „atverti duris dviem ar trims dideliems sandoriams“ Maskvoje – turėdamas omenyje Rusijos turto pardavimą užsienyje dėl JAV sankcijų. Dar prieš vizitą V. Orbano administracijos vadovas Gergely Huyásas teigė, kad Vengrijos naftos ir dujų bendrovė MOL derasi dėl NIS akcijų paketo.

Tai bene geriausias variantas Rusijai. O dabar, dėka vienerių metų D. Trumpo suteiktų Vengrijai sankcijų išimčių, Serbija gali (ir gauna) rusišką naftą per Vengriją. Po metų, nebent išimtis būtų pratęsta, Vengrija galės gauti naftos ir dujų per ES šalis. Vengrijos MOL veikia Serbijos rinkoje. O V. Orbano draugystė su Rusija leis pastarajai išlaikyti įtaką Serbijoje.

Tačiau šioje schemoje yra per daug „jei“. Pirma, pats V. Orbanas kitais metais laukia rinkimų, ir yra ne nulinė tikimybė, kad juos laimės jo oponentas, dabartinis Budapešto meras Gergely Karácsony. Antra, D. Trumpas gali nepritarti NIS pardavimui Vengrijos bendrovei, lygiai taip pat, kaip jis nepritarė „Lukoil“ užsienio turto pardavimui Rusijos draugiškai bendrovei „Gunvor“. Galiausiai, trečia, kad ir kaip klostytųsi NIS situacija, bus sunku atkurti nuoširdžią serbų draugystę. Rusija šioje situacijoje pernelyg atvirai naudojo savo galią.

 

Svarbu suprasti, kad Jugoslavijos karas yra dvi didžiausios traumos serbams. Pirmoji, žinoma, yra šalies bombardavimas. Antroji – degalų trūkumas: serbai pirko benziną iš spekuliantų, stovinčių pakelėse su tuščiais „Coca-Cola“ buteliais. Vienas butelis benzino kainavo 10 Vokietijos markių. Ir Rusija smogė kaip tik į šią skaudžią vietą.

Rusija, ciniškai išnaudodama kitų – savo visuomenės ar sąjungininkų – gerus jausmus, padarė neišdildomą įžeidimą serbams. Ir prarado tikrą draugą. „Visą šį laiką rizikavome savo santykiais su Rusija“, – pastebėjo A. Vučičius. Ir tai, patikėkite, pats subtiliausias apibrėžimas. Serbai daug mažiau drovisi vartoti kalbą socialiniuose tinkluose – keiksmažodžiai šioje šalyje nėra tabu.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(1)
(1)
(0)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()

Susijusios žymos: