„Baisus signalas.“ Trumpas sušvelnina savo paties sankcijas Rusijai ()

2025-12-06

„Kremlius džiaugiasi.“

D. Trumpas
© Gage Skidmore from Peoria, AZ, United States of America, CC BY-SA 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Donald_Trump_(8567813820)_(2).jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

JAV staiga sušvelnino kai kurias sankcijas, kurias įvedė Rusijos naftos milžinei „Lukoil“. Baltieji rūmai nori leisti bendrovės degalinėms už Rusijos ribų toliau veikti. „Tai siaubingas signalas Europai. Kremlius džiaugiasi“, – sako dr. Szymonas Kardaśas, dirbantis Europos užsienio santykių taryboje.

Niekas nesitikėjo tokio įvykių posūkio. JAV iždo departamentas paskelbė, kad sandoriai, susiję su „Lukoil“ degalinėmis už Rusijos ribų, yra leidžiami, jei pajamos nebus pervestos į Rusijos Federaciją. Šis sprendimas leis bendrovės klientams ir tiekėjams išvengti baudų. Taisyklė galios iki 2026 m. balandžio 29 d.

[EU+Kuponai] Pirkėjai sužavėti. „Labiau nei pateisina lūkesčius. Nuostabi kokybė. Su lazeriniu kreiptuvu. Ir dar tokia kaina.“ Būtinas „pasidaryk pats“ entuziastams ir profesionalams

1929 2

Žemiausios kainos istorijoje

Specialūs kuponai

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Puikių galimybių rinkiniai

Labai ribotas kiekis

12 mėn. garantija

Išsamiau

Tai yra Donaldo Trumpo administracijos posūkis, palyginti su jos pačios sprendimu spalio pabaigoje. Tuo metu Vašingtonas siekė daryti spaudimą Maskvai ir įtikinti ją derėtis dėl invazijos į Ukrainą nutraukimo. Dėl to JAV įvedė sankcijas Rusijos naftos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“, taip pat 34 jų dukterinėms įmonėms. Šios dvi Rusijos bendrovės sudaro pusę šalies žaliavinės naftos eksporto, tai yra 2,2 mln. barelių naftos per dieną. Pridėjus „Surgutneftegaz“ ir „Gazprom Neft“, kurias sankcionavo ankstesnė JAV administracija, į JAV sankcijas pateko į 70 % Rusijos naftos.

„Pagrindinis klausimas – amerikiečių motyvacija. Deja, atsižvelgiant į dabartinę administraciją, galima abejoti jų realiais ketinimais daryti spaudimą Rusijai. Spalio mėnesio sankcijos „Rosneft“ ir „Lukoil“ buvo staigmena, atsiradusi iš niekur po aštuonių mėnesių grasinimų“, – sako dr. S. Kardaśas.

Požiūrio į Rusiją pokytis įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris lankėsi Maskvoje. Baltųjų rūmų pasiuntiniai penkias valandas aptarinėjo su rusais Maskvos pradėto karo Ukrainoje pabaigą.

Pirmiausia S. Witkoffas ir J. Kushneris pasirodė Maskvoje, dabar V. Putinas yra Indijoje. Negalima atmesti galimybės, kad prieš kelias dienas Kremlius susitarė sustabdyti JAV sankcijų vykdymą. Galbūt Rusijos naftos gigantams buvo pažadėtos tam tikros sankcijų išimtys arba amerikiečiai pažadėjo netikrinti Kinijos ir Indijos, kurios yra didžiulės naftos pirkėjos iš Rusijos.

„Netrukus sužinosime, ar prognozuojamas drastiškas eksporto į Indiją sumažėjimas išliks, ar sausio ir vasario mėnesiais bus atsigavimas. Ar Baltieji rūmai nuosekliai švelnins sankcijas? O galbūt jų netaikys? O galbūt Indija ir Rusija ras sprendimą, kaip apeiti sankcijas pasitelkiant tarpininkus?“ – svarsto analitikas.

Amerikiečiai neturi aiškios pozicijos dėl savo pačių sankcijų laikymosi, kaip matome pastarosiomis savaitėmis. Viena vertus, JAV blokavo „Lukoil“ užsienio turtą valdančios bendrovės pardavimą. Ją turėjo įsigyti „Gunvor“ – teoriškai nepriklausomas subjektas, įsikūręs Kipre ir valdomas švedų milijardieriaus Torbjoerno Toernqvisto. Praktiškai vienas iš bendrovės įkūrėjų yra oligarchas Genadijus Timčenka, kuris 2014 m. po Krymo aneksijos buvo įtrauktas į JAV sankcijų sąrašą.

Tuo pačiu metu JAV paskelbė naują savo saugumo strategijos versiją, kurioje teigiama, kad, Baltųjų rūmų požiūriu, „strateginis stabilumas“ santykiuose su Maskva yra labai svarbus.

Naujojoje strategijoje aiškiai teigiama, kad D. Trumpas nesijaudins dėl Europos. ES pati turėtų spręsti saugumo klausimus, tuo pačiu atverdama duris prekių ir paslaugų importui iš JAV. Svarbiausia yra stabilumas žemyne, tuo pačiu stabilizuojant santykius su Rusija. Būtent Maskva savo agresyvia politika lėmė nestabilumą Europoje, o Baltieji rūmai ragina ES susitarti su Rusija. Tai rodo šios administracijos mąstyseną, teigia dr. S. Kardaśas.

„D. Trumpas nenori remti Ukrainos nei kariniu, nei finansiniu požiūriu. Jis į šį karą žiūri kaip pasaulietis: didelė Rusija reiškia didelį potencialą, o maža Ukraina – mažą potencialą. Jis netgi tiesiai šviesiai pasakė V. Zelenskiui, kad be raketų karas neįmanomas. Nesugebėjimas įgyvendinti savo sankcijų yra aiškus signalas Kremliui, kad jis gali grįžti į žaidimą“, – apibendrina dr. S. Kardaśas

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

money.pl

Aut. teisės: MTPC

(3)

(1)

(2)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()