Baltieji rūmai paskelbė strateginį trumpizmo manifestą: nekalta Rusija, pūvanti Europa (1)
Užsitęsęs karas Ukrainoje yra ne V. Putino kaltė, o „Europos politikų, turinčių nerealistiškų lūkesčių dėl jo eigos“.
© Gage Skidmore from Peoria, AZ, United States of America, CC BY-SA 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Donald_Trump_speech_2013.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europa – žemynas, grimztantis į bedugnę. Jam gresia „civilizacinis ištrynimas“ ir „ne europiečių“ gyventojų dominavimas. Jos baimė Rusijos kyla iš „žemo pasitikėjimo savimi“, o ne iš objektyvių veiksnių. O užsitęsęs karas Ukrainoje yra ne V. Putino kaltė, o „Europos politikų, turinčių nerealistiškų lūkesčių dėl jo eigos“ – tokias išvadas galima padaryti perskaičius Nacionalinio saugumo strategiją, kurią ką tik paskelbė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija.
Nacionalinio saugumo strategija ketvirtadienį buvo paskelbta Baltųjų rūmų svetainėje. Vos 33 puslapių dokumente įvardijamos didžiausios grėsmės ir iššūkiai, su kuriais susiduria Jungtinės Valstijos, taip pat pateikiamos bendros jų neutralizavimo koncepcijos.
|
Nors prezidentas D. Trumpas, savo nepakartojamu stiliumi, jiems skyrė daug svarbesnį vaidmenį. „Tai yra veiksmų planas, užtikrinantis, kad Amerika išliktų didžiausia ir sėkmingiausia tauta žmonijos istorijoje ir laisvės bastionu žemėje“, – skaitome jo pratarmėje.
Leidinyje nurodoma, kad Jungtinės Valstijos teikia pirmenybę veiksmams dviem kryptimis. Pirma, Vakarų pusrutulyje. Tai pirmiausia apima saugumo ir karinės veiklos didinimą JAV pasienyje, siekiant pažaboti nelegalią migraciją ir narkotikų prekybą. Taip pat siekiama stiprinti ekonominį bendradarbiavimą su Lotynų Amerikos šalimis, pavyzdžiui, retųjų žemės elementų gavybos srityje.
Antra, Vašingtonas taip pat nori sutelkti dėmesį į Rytų Aziją. Visų pirma – ir tai nėra naujiena – tai susiję su „pusiausvyros atkūrimu“ prekybos santykiuose su Kinija (kuri, verta paminėti, dokumente nėra įvardijama griežtais žodžiais).
Be to, vienas iš D. Trumpo deklaruojamų tikslų – užkirsti kelią karo protrūkiui regione. Apie tokius JAV sąjungininkus kaip Taivanas ir Filipinai buvo pasakyti raminantys žodžiai. „Mes laikomės savo ilgalaikio įsipareigojimo Taivanui. Tai reiškia, kad Jungtinės Valstijos nepalaiko vienašališko status quo pakeitimo Taivano sąsiauryje“, – rašoma dokumente.
Kai iškyla JAV politikos Europoje klausimas, daug kur diplomatinė kalba išnyksta. Griežtesni žodžiai dažnai skiriami Europos Sąjungos lyderiams nei Rusijai.
Poskyris apie Vašingtono veiksmų strategiją Senajame žemyne iškalbingai pavadintas „Europos didybės skatinimas“. Jis prasideda teiginiu, kad Europos pasaulinė padėtis silpnėja, nes „nacionaliniai ir viršvalstybiniai reglamentai“ slopina „kūrybiškumą ir darbštumą“, todėl ekonomika nuolat stagnuoja.
„Tačiau ekonominis aspektas nublanksta prieš realią ir vis aiškesnę civilizacijos išnykimo perspektyvą. Kitos problemos, su kuriomis susiduria Europa, yra Europos Sąjungos ir kitų viršvalstybinių institucijų veiksmai, kenkiantys politinėms laisvėms ir valstybių suverenitetui; migracijos politika, kuri transformuoja žemyną ir sukelia konfliktus; žodžio laisvės cenzūra ir politinės opozicijos slopinimas; sparčiai mažėjantis gimstamumas; ir nacionalinio identiteto bei pasitikėjimo savimi praradimas. Jei dabartinės tendencijos tęsis, žemynas po 20 metų bus neatpažįstamas po 20 metų ar dar po mažiau“, – rašoma dokumente.
Todėl, dokumente teigiama, Amerika nori „ugdyti pasipriešinimą tarp Europos tautų dabartinei Europos trajektorijai“. Kaip? Galima daryti išvadą, kad tai daroma remiant populistinius ir euroskeptiškus dešiniuosius, kurie simpatizuoja Vašingtonui.
Dokumente rašoma: „Amerikos diplomatija turėtų toliau ginti autentišką demokratiją, žodžio laisvę ir bekompromisį Europos tautų individualaus charakterio ir istorijos šventimą. Amerika skatina savo politinius sąjungininkus Europoje skatinti šį dvasios atgimimą, o auganti patriotinių Europos partijų įtaka suteikia daug optimizmo.“
Vašingtonas nustatė, kas yra atsakingi už užsitęsusį karą. Tai ne rusai.
Baltųjų rūmų pareigūnai taip pat teigia, kad Europos „pasitikėjimo stoka“ labiausiai pasireiškia santykiuose su Rusija. Jie mano, kad sąjungininkai Senajame žemyne neturėtų jos laikyti „egzistencine grėsme“. Kodėl? Nes ji turi „didelį konvencinių pajėgų pranašumą prieš ją beveik visais atžvilgiais, išskyrus branduolinius ginklus“.
