Orbano blokas padarė „meškos paslaugą“. „Jei tu šitaip – imam 210 mlrd. eurų“ ()
„Rusijos imperialistinės ambicijos kelia grėsmę Europos saugumui už Ukrainos ribų.“
© European Union, 1998 – 2025 (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Viktor_Orban.2024_(cropped).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Penktadienį Vengrija ES ambasadorių susitikime vetavo 90 mlrd. eurų vertės euroobligacijų schemą, taip sužlugdydama Europos atsarginį Ukrainos finansavimo planą. Iki sekmadienio septynios ES šalys reikalavo, kad blokas pasirinktų drąsesnį kelią: visiškai konfiskuotų 210 mlrd. eurų vertės įšaldytą Rusijos turtą.
Suomijos, Estijos, Airijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos vadovai skubiai išsiuntė laišką Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costai.
Jie rašė, kad reparacijų paskola yra „finansiškai įgyvendinamiausias ir politiškai realiausias sprendimas“ ir atitinka „pagrindinį Ukrainos teisės į kompensaciją už agresijos padarytą žalą principą“.
„Laikas yra labai svarbus“, – teigiama laiške. Jie nori sprendimo gruodžio 18–19 d. vyksiančiame viršūnių susitikime.
|
Vengrijos veto panaikino finansavimo galimybę, kuriai reikėjo vieningo pritarimo. Lieka politiškai sudėtingesnis pasirinkimas – įšaldytą Rusijos turtą paversti reparacijų paskola, kuri visiškai aplenktų Budapeštą. Belgija turi raktą
Didžioji dalis 210 mlrd. eurų yra „Euroclear“ sąskaitoje Briuselyje. Tai reiškia, kad Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris yra žmogus, galintis ją atrakinti arba įšaldyti.
Jo rūpesčiai: teisinė atsakomybė, jei Rusija galiausiai paduotų į teismą, rizikos pasidalijimas ir galimi Rusijos atsakomieji veiksmai. Kai jis kelia šiuos klausimus ES susitikimuose, B. De Weveris skundžiasi, kad „visi žiūri tik į savo batus arba į lubas“.
Belgija teigia, kad Europos 140 mlrd. eurų vertės Ukrainos planas gali ją sužlugdyti. Ar tai tiesa?
Vokietija pasiūlė padengti 25 % bet kokių nuostolių – maždaug 52 mlrd. eurų – tačiau Belgija nori platesnių garantijų iš visų 27 valstybių narių. Kancleris Friedrichas Merzas penktadienio vakarą išskrido į Briuselį, atšaukdamas kelionę į Norvegiją, kad asmeniškai pagrįstų savo poziciją.
„Nenoriu jo įtikinėti“, – sakė F. Merzas. „Noriu jį įtikinti.“
Gruodžio 3 d. „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ paskelbtame straipsnyje F. Merzas šį pasirinkimą įvardijo kaip Europos suvereniteto išbandymą: „Jei rimtai žiūrime į tai, negalime palikti ne Europos valstybėms spręsti, kas nutiks su agresorės valstybės finansiniais ištekliais, kurie buvo teisėtai įšaldyti pagal mūsų pačių teisinės valstybės jurisdikciją ir mūsų pačių valiuta.“
Bendras laiškas buvo ne tik apie Ukrainą – jis buvo apie pačios Europos saugumą. „Rusijos imperialistinės ambicijos kelia grėsmę Europos saugumui už Ukrainos ribų“, – rašė pasirašiusieji.
„Gruodžio mėnesį Europos Vadovų Taryboje priimdami sprendimą dėl reparacijų paskolos, turime galimybę sustiprinti Ukrainos poziciją, kad ji galėtų apsiginti, ir geresnę poziciją derėtis dėl teisingos ir ilgalaikės taikos.“
Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo buvo vienas iš aktyviausių šios pozicijos šalininkų. „Ukrainos rėmimas yra ne tik mūsų moralinė pareiga, bet ir tiesioginė investicija į Europos saugumą“, – dar rugsėjį sakė jis. „Vienintelis pagrįstas sprendimas – panaudoti įšaldytus Rusijos lėšas.“
Airijos ministras pirmininkas Micheálas Martinas pridėjo savo parašą – tai žymus įsipareigojimas iš tradiciškai neutralios ES narės, dabar prisijungiančios prie Baltijos ir Šiaurės šalių pastangų.
Estijos užsienio reikalų ministerijos kancleris Jonatanas Vseviovas, interviu ERR, užfiksavo šią akimirką: „Apie tai kalbame jau beveik ketverius metus. Dar niekada nebuvome taip arti. Tačiau tai nebus padaryta, kol nebus priimti sprendimai.“
ES lyderiai susitiks gruodžio 18–19 d. Briuselyje. Nesusitarus, Ukrainos rezervai rizikuoja išsekti, o Europos įtaka bet kokiose taikos derybose mažėja.
Vengrija bandė užblokuoti Europai kelią. Vietoj to ji galbūt būtų nutiesusi didesnį kelią. Dabar kyla klausimas, ar Belgija rems Europos solidarumą, ar tikėsis gero Rusijos elgesio.
