Vašingtonas bandė pasipelnyti iš Ukrainos griuvėsių. Europa, koks tavo žingsnis? ()
Rusija – agresorė – gautų 200 mlrd. dolerių investicinę priemonę kaip atlygį už karo, kurį pati pradėjo, sustabdymą.
© European Union, 2025, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:President_Donald_Trump_and_Ursula_Von_der_Leyen.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vašingtonas bandė pasisavinti 50 % pelno iš Ukrainos atstatymo, panaudodamas turtą, kurį Europa įšaldė. Ir dar išrašyti Europos mokesčių mokėtojams 100 mlrd. eurų sąskaitą, rašo Olena Haluška, Kovos su korupcija veiksmų centro (AntAC) valdybos narė, Tarptautinio Ukrainos pergalės centro bendraįkūrėja ir Andrijus Michajevas, tarptautinis teisininkas.
Nors dėmesys Witkoffo-Dmitrievo „taikos planui“ buvo sutelktas į skandalingus kapituliacijos reikalavimus – Ukraina be kovos atiduoda visą Donecko sritį – mažiau aptarinėjama nuostata atskleidė kai ką fundamentalesnio apie Vašingtono ketinimus. Toje nuostatoje iš esmės buvo Rusijos sąskaita už jos agresijos atlaidimą. Tačiau atidžiau pažvelgus, ir tai buvo ir Vašingtono sąskaita Europai.
Plane buvo numatyta, kad trečdalis iš 300 mlrd. dolerių įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų bus skirta JAV prižiūrimam Ukrainos atstatymui, o amerikiečiai pasiims 50 % pelno. Europiečiai pridės dar 100 mlrd. dolerių iš savo mokesčių mokėtojų. Likę 200 mlrd. dolerių bus skirti bendrai JAV ir Rusijos investicinei bendrovei.
Štai ką S. Witkoffo planas reiškia kiekvienai šaliai:
- Ukraina – Rusijos agresijos, iki 2025 m. vasario mėn. padariusios 590 mlrd. dolerių žalos, auka – pamatytų, kad atstatymo lėšas kontroliuos Vašingtonas, kuris pasisavins pusę pelno;
- Europa, kuri 2022 m. įšaldė turtą, iš savo mokesčių mokėtojų pridėtų papildomus 100 mlrd. dolerių;
- Rusija – agresorė – gautų 200 mlrd. dolerių investicinę priemonę kaip atlygį už karo, kurį pati pradėjo, sustabdymą.
|
Dabar kortos ant stalo.
Tai turėtų užbaigti diskusijas. Europa mėnesius kankinosi dėl teisinės rizikos ir atsakomybės garantijų, o Vašingtonas derėjosi su Maskva dėl 50 % pelno iš turto, kurį įšaldė Europa, pasisavinimo. Belgijos dvejonės nebeatrodo kaip apdairumas – tai atrodo kaip dovana Vašingtonui ir Maskvai. Kodėl ES reparacijų paskola yra geresnė nei S. Witkoffo planas?
Atsižvelgiant į akivaizdų Vašingtono ir Maskvos norą pasidalyti šį įšaldytą turtą tarpusavyje, o atstatymo išlaidas pateikti europiečiams, galima tikėtis, kad ES partneriai veiks greičiau ir ryžtingiau.
ES turi geresnį variantą. Nuo rugsėjo mėnesio Europos institucijos diskutuoja apie „reparacijų paskolą“ – lėšas, suteiktas Ukrainai už besąlygišką teisę į reparacijas iš Rusijos, užstatant ES finansų įstaigose įšaldytą turtą. Pagal šį metodą Ukraina gautų iki 210 mlrd. eurų, kuriuos būtų galima grąžinti tik tuo atveju, jei Rusija kompensuotų karo padarytą žalą. Jokių amerikiečių tarpininkų. Jokių 50 % pelno nusavinimo. Jokių 200 mlrd. dolerių dovanų Maskvai.
Pagrindiniai dviejų metodų skirtumai:
- ES reparacijų paskola: 210 mlrd. eurų Ukrainai, grąžinama tik tada, kai Rusija sumokės karo padarytą žalą, kontroliuojama Europos;
- S. Witkoffo planas: 100 mlrd. dolerių iš įšaldyto turto (JAV pasiima 50 % pelno), 100 mlrd. dolerių iš Europos mokesčių mokėtojų, 200 mlrd. dolerių bendram JAV ir Rusijos subjektui.
Užuot judėjus į priekį, derybos atsitrenkė į kliūtis. Belgija, kurios „Euroclear“ saugykloje saugoma 183 mlrd. eurų vertės įšaldyto Rusijos turto, pažadėjo vetuoti derybas, nebent gaus teisiškai įpareigojančias garantijas iš kitų ES valstybių narių ir vienodai pasidalys teisinę riziką.
Artėjant gruodžio 18–19 d. vyksiančiam ES Tarybos viršūnių susitikimui ir S. Witkoffo plano ketinimams išaiškėjus, tolesnis delsimas tarnauja tik Vašingtono ir Maskvos interesams.
Įvertinome riziką, kad Rusija ar jos centrinis bankas sėkmingai užginčys ES priemones tarptautiniuose ir nacionaliniuose teismuose. Analizė pateikia aiškų pagrindą teigti, kad nei Rusija, nei Rusijos bankas neturi jokių šansų būti pripažinti turinčiais teisinį statusą Tarptautiniame Teisingumo Teisme, ES Teisme ar EŽTT, jau nekalbant apie laimėjimą pagal nuopelnus.
Rusijos teisinės galimybės ginčyti įšaldyto turto konfiskavimą:
- Tarptautinis Teisingumo Teismas: Rusija neturi teisės į statusą; nėra realaus kelio į sėkmę;
- ES Teisingumo Teismas: Rusija neturi teisės į statusą; ES sutarčių nuostatos blokuoja ieškinius;
- Europos Žmogaus Teisių Teismas: Rusija neturi teisės į statusą po Europos Tarybos pašalinimo;
- Belgijos ir Rusijos dvišalė investicijų sutartis: tik pusiau realus kelias, tačiau Rusijos banko vaidmuo finansuojant agresiją kenkia bet kokiam ieškiniui.
Be to, nuo 2022 m. ES Taryba leido „Euroclear“ laikyti 5,58 mlrd. eurų rezervą bylinėjimuisi ir nenumatytiems atvejams. Šios lėšos galėtų padėti pasamdyti geriausius pasaulio teisininkus, kad šie gintų bylas, kuriose Rusijos sėkmės tikimybė ir taip yra maža.
Atsižvelgiant į tai, nuolatinis Belgijos trukdymas kelia nemalonių klausimų. Nuo 2022 m. „Euroclear“ sumokėjo Belgijai 3,39 mlrd. eurų nenumatytų pelno mokesčių. Palyginimui, Belgijos dvišalė pagalba Ukrainai per tą patį laikotarpį siekė tik 2,2 mlrd. eurų. Belgija pati yra suinteresuota „nepaleisti žąsies, kuri deda aukso kiaušinius“.
ES Taryba turi įvairių priemonių įšaldytam turtui apsaugoti ir Belgijos pasiteisinimams neutralizuoti.
Šiuo metu sprendimams pratęsti turto imobilizavimą reikia vieningo balsavimo kas šešis mėnesius – tai suteikia Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui svertą laikyti ES įkaite, nuolat išreikalaujant nuolaidų. Tačiau ES reglamentai nereikalauja tokio susitarimo. Tarybos instrukcijos leidžia taikyti alternatyvų požiūrį: panaikinti sankcijas tik tuo atveju, jei tikslai pasiekti, o įrodymo našta tektų V. Orbanui ir kitiems Rusijos interesų gynėjams.
Kita galimybė apima ES sutarties 122 straipsnį, kuris leidžia valstybėms narėms priimti sprendimus „solidarumo dvasia, atsižvelgiant į ekonominę situaciją“. Komisija nori tai interpretuoti kaip perėjimą prie kvalifikuotos daugumos balsavimo – reikalaujant bent 15 šalių, atstovaujančių mažiausiai 65 % ES gyventojų, palaikymo – kol „Rusija nutrauks karo veiksmus ir sumokės reparacijas“.
ES galimybės apeiti veto grasinimus dėl įšaldyto Rusijos turto:
- atvirkštinė įrodinėjimo našta: reikalauti, kad V. Orbanas įrodytų, jog sankcijų tikslai buvo pasiekti prieš panaikinant sankcijas;
- 122 straipsnio kvalifikuota dauguma: 15 ir daugiau šalių, kuriose gyvena 65 % ES gyventojų, gali pritarti, apeidamos Vengriją;
- Komisijos trijų lygių garantijos: teisinė apsauga Belgijai ir „Euroclear“, o rizika pasidalijama tarp valstybių narių.
Jei Taryba dabar nesusitars, rizika kyla ne tik reparacijų paskolai, bet ir pačiam turto imobilizavimui. Kitas sankcijų pratęsimo terminas yra sausio pabaigoje. Nesėkmingas pratęsimas būtų didelė dovana Rusijos karo mašinai ir duotų Vašingtonui bei Maskvai būtent tai, ko jie nori.
Europa turi nuspręsti, kas kelia didesnę riziką: rasti būdų apeiti V. Orbano veto, suteikti pagrįstas garantijas Belgijai, kartu ignoruojant jos pasiteisinimus, rasti sudėtingą sprendimą, kuris leistų Ukrainai išlikti kovoje, ar neveiklumas stebint, kaip Vašingtonas ir Maskva dalijasi Europos įtaką tarpusavyje.
Europa vis dar turi galimybę išvengti savo pačios didelio karo su Rusija – Rusijos sąskaita. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas tai aiškiai pasakė: „Tai Europos reikalas, ir aš nematau jokios ekonominės naudos pervedant mūsų pinigus, kuriuos tada mobilizuojame, Jungtinėms Amerikos Valstijoms.“
Jis teisus. Vašingtonas parodė savo ranką. Maskva parodė savo ranką. Europa laiko Rusijos milijardus ir turi planą juos panaudoti.
Liko tik klausimas: Europa, ar sutinki būti taikiniu? Ar imsies veiksmų?
_(2).jpg)
.jpg)
