Visai ES bus nustatyta vienoda grynųjų pinigų riba. Nustebsite, kokia ji bus ()
Grynųjų pinigų apyvartos ribojimai tampa vis griežtesni – tiek verslui, tiek fiziniams asmenims. Be jau galiojančių ar tik įsigaliosiančių limitų, diegiami ir nauji, iki šiol neregėti sprendimai.
© cosmix (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/euro-banknotes-currency-bill-cash-1209803/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nuostatos, pagal kurias tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys atsiskaitymus, taip pat bet kokius kitus mokėjimus pagal sandorius gali atlikti grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų sumos (arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta).
Papildomus ribojimus įveda ir Europos Sąjunga. Nuo 2027 m. valstybės narės bus įpareigotos įvesti grynųjų pinigų apyvartos limitus. Maksimali riba sieks 10 tūkst. eurų, o šalių, kurios nenaudoja euro, atveju – atitinkamą sumą nacionaline valiuta.
ES siekia užtikrinti, kad dideli grynųjų pinigų srautai nebūtų naudojami neteisėtais tikslais, taip pat apriboti nežinomos kilmės lėšų patekimą į apyvartą.
|
Valstybės narės galės nustatyti ir mažesnius limitus, pavyzdžiui, 3 000 eurų.
Nauji grynųjų pinigų apribojimai – norint išsigryninti pinigus, reikės apie tai pranešti iš anksto
Kai kuriose šalyse grynųjų pinigų išėmimas jau primena administracinio leidimo gavimą. Tokie griežti ribojimai įsigaliojo Ispanijoje. Kiekvieną grynųjų pinigų išėmimą, viršijantį 3 000 eurų, būtina iš anksto pranešti mokesčių administratoriui – Agencia Tributaria.
Jeigu suma viršija 100 000 eurų, pranešimą reikia pateikti ne vėliau kaip prieš 72 valandas. Nors pranešimą bus galima pateikti internetu, pačius pinigus reikės atsiimti banke asmeniškai, pateikus patvirtinimo dokumentą. Už nepranešimą gresia baudos nuo 600 iki net 150 000 eurų.
Šių priemonių tikslas – kova su terorizmo finansavimu ir šešėlinės ekonomikos mažinimas.
Konstitucinė grynųjų pinigų apsauga – kurios šalys ją taiko?
Kai kurios valstybės, nepritariančios šiai krypčiai, bet kokia kaina stengiasi apsaugoti grynųjų pinigų apyvartą. Pavyzdžiui, Vengrijoje mokėjimai grynaisiais neseniai buvo įtraukti į konstitucinę apsaugą. Dažniausiai prieš tokius ribojimus pasisako dešiniųjų pažiūrų grupės, teigiančios, kad grynųjų pinigų ribojimas reiškia ir pilietinių laisvių suvaržymą. Tarp dažniausiai minimų argumentų – visuomenės sekimas ir apsunkinta prieiga prie nuosavų lėšų.
Šios baimės nėra be pagrindo. Verta prisiminti situaciją Kanadoje, kai ministras pirmininkas Justinas Trudeau, siekdamas nutraukti protestus ir blokadas, pagrasino pasitelkti Neatidėliotinų situacijų aktą (Emergencies Act). Tuomet buvo paskelbta, kad protestų dalyviai gali netekti prieigos prie savo banko sąskaitų, apie tai informavo ir BBC.
Visiškas grynųjų pinigų panaikinimas galėtų turėti ir tam tikrų privalumų – beveik visiškai panaikintų šešėlinę ekonomiką, apribotų narkotikų prekybą ir reikšmingai padidintų valstybės biudžeto pajamas. Tačiau tokie drastiški pokyčiai neabejotinai reikalautų plačios visuomeninės diskusijos.
