Po dviejų savaičių jie naudos eurą. Pusė piliečių sako NE (FOTO) ()
Bulgarija prisijungia prie euro zonos ypatingu metu – šalis išgyvena politinę suirutę, o jos piliečiai bijo bendros valiutos įvedimo pasekmių.
© PawełMM, CC BY-SA 3.0 | https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Euro_Series_Banknotes_%282019%29.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maždaug pusė bulgarų prieštarauja planuojamam šalies įstojimui į euro zoną sausio 1 d., tačiau šis klausimas nebuvo plačiai aptarinėjamas per masinius protestus, dėl kurių atsistatydino Roseno Želiazkovo vyriausybė. Praktiškai euro įvedimas Bulgarijoje bus mažesnis pokytis nei kitose šalyse.
Nors penktadienį, kitą dieną po Želazkovo atsistatydinimo, nacionalistinė partija „Atgimimas“ paskelbė siūlymą atidėti stojimą metams, net partijos vadovai netiki, kad tai turi sėkmės šansų. Tai ypač aktualu turint omenyje, kad tą pačią dieną Europos Komisijos atstovas patvirtino, jog Bulgarija atitiko visus kriterijus ir įsives eurą sausio 1 d. – nepaisant politinės padėties šalyje.
Birželį paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 45 % bulgarų pritaria euro įvedimui, o 53 % – jam nepritaria. Per pastaruosius trejus metus atliktos apklausos rodo panašius rodiklius. Susirūpinimas dėl prisijungimo prie euro zonos daugiausia kyla dėl kylančių kainų ir vieno iš suvereniteto atributų – nacionalinės valiutos – levo praradimo.
#Bulgaria's Euro coins 💶 pic.twitter.com/BbxH9MtSgh
— Move2Bulgaria (@Move2Bulgaria) August 30, 2025
|
Tačiau šie nuogąstavimai nepagrįsti, nes praktiškai Bulgarija jau seniai yra euro zonos narė. Bulgarijos levas yra susietas su euru nuo 1999 m. (anksčiau dvejus metus jis buvo susietas su Vokietijos marke), o tai reiškia, kad Sofija jau daugelį metų nevykdo savo pinigų politikos ir yra saistoma Europos Centrinio Banko sprendimų, neturėdama jiems jokios įtakos.
Įvedus eurą, Bulgarija gaus vietą ECB valdančiojoje taryboje, kartu sustiprindama jos integraciją su likusia ES dalimi ir šalies, kaip stabilios ekonomikos, suvokimą.
Nors daugiau nei pusė bulgarų baiminasi euro įvedimo, šis klausimas retai buvo keliamas per lapkričio pabaigoje prasidėjusias antivyriausybines demonstracijas. Tiesioginė jų priežastis buvo kitų metų biudžeto projektas, kuriame siūloma padidinti socialinio draudimo ir pensijų įmokas, o gautos lėšos skirtos vyriausybės atlyginimų didinimui finansuoti. Antivyriausybiniai mitingai greitai tapo protestu prieš valstybės užgrobimą vyriausybės rankose, korupciją ir disfunkcinį valdžios pobūdį, įskaitant augantį oligarcho Delano Peevskio, kuriam šiuo metu taikomos JAV ir JK sankcijos, vaidmenį.
Priešingai nei iš pradžių teigė vyriausybė, bandydama susieti protestus su euru, nemaža dalis dalyvių neprieštaravo ES valiutos įvedimui. Priešingai, jie manė, kad šalies ryšių su ES stiprinimas padėtų pagerinti jos įvaizdį ir palengvintų kovą su korupcija ir kitu piktnaudžiavimu valdžia.
Nepaisant visų protestuotojų išreikštų abejonių dėl Želiazkovo vyriausybės, būtent jo kadencijos metu Bulgarija pirmą kartą atitiko visus konvergencijos kriterijus, būtinus eurui įsivesti, ir jam gali būti priskirti nuopelnai už sėkmingą šio proceso užbaigimą. Kartu su visišku Bulgarijos prisijungimu prie Šengeno erdvės, kuris po daugelio metų pastangų įvyko 2025 m. pradžioje, tai suteikia vilties, kad Bulgarija bent iš dalies nustos būti suvokiama kaip antrarūšė valstybė narė.
Tačiau visiškai atsikratyti šios stigmos nebus lengva. Nors Bulgarijos ekonomika sparčiai augo nuo įstojimo į ES 2007 m., šalis vis dar užima paskutinę vietą pagal BVP vienam gyventojui; „Eurostat“ duomenimis, 2024 m. jis sudarė du trečdalius ES vidurkio. Ji taip pat nuolat atsilieka nuo ES kovos su korupcija srityje. Šiais metais „Transparency International“ Bulgariją įvertino 76-oje vietoje pasaulyje, ES aplenkdama tik Vengriją.
Šiuo metu neaišku, kas ves Bulgariją į euro zoną. Po prezidento Rumeno Radevo ir partijų lyderių konsultacijų padaryta išvada, kad nėra jokių galimybių suformuoti naują vyriausybę, Laukia aštunti parlamento rinkimai per penkerius metus.
.png)
