Mokesčių cunamis pirkėjams: ES nusprendė apmokestinti kiekvieną jūsų daiktą atskirai? ()
Mokestis greičiausiai bus skaičiuojamas ne už vieną siuntą.
© https://pixabay.com/photos/duct-tape-packaging-package-5501773/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europos Sąjunga (ES) ruošiasi esminėms permainoms elektroninėje prekyboje. Nuo 2026 m. liepos 1 d. planuojama įvesti 3 eurų mokestį kiekvienai mažos vertės siuntai iš ne ES šalių, tokių kaip Kinija. Logistikos bendrovės „Latvijas Pasts“ ir „Venipak“ įspėja: ši priemonė ne tik neapsaugos Europos gamintojų, bet ir taps papildoma finansine našta milijonams pirkėjų bei smulkiajam verslui.
Šiuo metu ES taikoma muitų išimtis prekėms, kurių vertė neviršija 150 eurų. Europos Komisijos (EK) duomenimis, vien pernai į bendrijos šalis buvo importuota 4,6 mlrd. tokių siuntų – vidutiniškai po 12 mln. kasdien. Net 91 proc. šių smulkių užsakymų atkeliauja iš Kinijos platformų, tokių kaip „Temu“, „Shein“ ar „AliExpress“.
|
Numatoma, kad 3 eurų mokestis bus laikina priemonė, galiosianti iki 2028 m. Vėliau ES ketina visiškai panaikinti neapmokestinamąją ribą ir įvesti muitus visoms prekėms iš trečiųjų šalių, nepriklausomai nuo jų vertės.
Didžiausias iššūkis – mokesčio skaičiavimo tvarka
Logistikos ekspertai atkreipia dėmesį į pirkėjams itin nepalankų niuansą: mokestis greičiausiai bus skaičiuojamas ne už vieną siuntą, o už kiekvieną joje esančią prekių grupę.
„Jei pirkėjas užsisako tris poras kojinių, tai laikoma viena prekių grupe, todėl mokestis sieks 3 eurus. Tačiau jei vienoje siuntoje bus kojinės, rankšluosčiai ir virtuvės įrankiai, mokestis bus skaičiuojamas atskirai už kiekvieną kategoriją – po 3 eurus. Tad galutinė papildomų mokesčių suma gali net viršyti pačios prekės kainą“, – aiškina „Latvijas Pasts“ atstovas Kristiānas Godiņšas.
Tikslai, keliantys abejonių
EK iniciatyva siekiama dviejų pagrindinių tikslų: sumažinti naštą muitinėms ir apsaugoti Europos vidaus rinką. Tačiau rinkos dalyviai šiuos lūkesčius vertina skeptiškai.
„Abejojame, ar papildomi mokesčiai privers pirkėjus masiškai grįžti į Europos platformas. Kainų skirtumas išlieka per didelis, tad vartotojai greičiausiai tiesiog užsisakinės rečiau, bet įpročių nekeis“, – teigia logistikos bendrovės „Venipak“ vykdomoji direktorė Sanita Berziņa.
Be to, naujoji tvarka palies ir smulkiuosius verslininkus, kurie Azijos platformose įsigyja gamybai reikalingų komponentų, atsarginių dalių ar žaliavų. Jiems šie pokyčiai taps tiesiogine papildoma gamybos išlaidų našta.
Techninės kliūtys ir logistikos ypatumai
Ekspertai pabrėžia ir techninio įgyvendinimo sudėtingumą. Kadangi siuntos atvykstant į ES šalį paprastai nėra atidaromos, patikrinti kiekvieną prekės elementą ir teisingai pritaikyti mokestį bus itin sunku. Dažniausiai siuntos iš Kinijos pasiekia Vakarų Europos logistikos centrus (pvz., Beniliukso šalyse), kur atliekami pirminiai muitinės formalumai, ir tik tada keliauja į Baltijos šalis.
Logistikos operatoriai viliasi, kad ši reforma bent laikinai sumažins milžinišką siuntų srautą, tačiau patirtis rodo, kad po pradinio korekcijos laikotarpio vartotojai paprastai prisitaiko prie naujų sąlygų ir grįžta prie senų apsipirkimo įpročių.
