Geopolitinis šokas. Kinija net neslepia savo planų Rusijos atžvilgiu ()
Pekinas pamažu joje plečia savo ekonominę įtaką ir infrastruktūrą.
© Kremlin.ru, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:%D0%A0%D0%BE%D1%81%D1%81%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%BE-%D0%BA%D0%B8%D1%82%D0%B0%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5_%D0%BF%D0%B5%D1%80%D0%B5%D
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinija vis labiau įsitvirtina Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, net nebeapsimesdama, jog turi savo ambicijų šiame regione. Rusijai kariaujant su Ukraina, jos ekonomikai silpnėjant, o Tolimuosiuose Rytuose mažėjant gyventojų, Pekinas pamažu plečia savo ekonominę įtaką ir infrastruktūrą. O jei Rusija žlugs, Kinija yra pasirengusi pereiti prie faktinės šių teritorijų aneksijos.
Šios išvados buvo pateiktos „Binance“ svetainėje.
Autorius pabrėžia, kad Tolimieji Rytai Rusijai visada buvo našta: didžiuliai atstumai, itin atšiaurus klimatas, prasta infrastruktūra ir nuolatinis gyventojų nutekėjimas. Nepaisant didžiulio turto – aukso, deimantų, naftos ir dujų – jos ekonominei plėtrai reikalingos milžiniškos investicijos. Po 2022 m. padėtis tapo sudėtingesnė: didelė Rusijos karinių ir finansinių išteklių dalis buvo skirta karui su Ukraina, o federalinės vyriausybės valdžia Tolimuosiuose Rytuose pastebimai susilpnėjo.
|
„Karas nuniokojo Rusijos vyriausybės finansus ir jie nebepasiekia regiono. Tuo tarpu Kinija labai kenčia nuo energijos trūkumo: Tolimųjų Rytų dujotiekis kasmet tiekia 38 milijardus kubinių metrų dujų, o tai sudaro apie 10 % viso šalies suvartojamo dujų kiekio“, – rašoma straipsnyje.
Jei Rusijos centrinė valdžia atsidurs chaose, Tolimuosiuose Rytuose gali lengvai kilti krizė, o tokios išorės valstybės kaip Jungtinės Valstijos ir Japonija tikrai atidžiai stebės situaciją.
Pekinas savo ruožtu pamažu įmeta savo inkarus į Rusijos Tolimuosius Rytus. 2019 m. pabaigoje buvo pradėtas didžiulis projektas – Rytų maršruto dujotiekis, kurio fone – trisdešimties metų sutartis. 2021 m. atidarytas Tongdziango geležinkelio tiltas, o po metų – Heihės kelio tiltas, smarkiai paspartinęs tarp šalių prekybą. Kinijos įmonės ten tiesia kelius, uostus, kasyklas ir ūkius, suteikdamos savo kapitalą, įrangą ir praktinę patirtį. Tuo tarpu Maskva kuria specialias plėtros zonas, skirtas pritraukti daugiau Kinijos investicijų į laivų statyklas ir žaliavų perdirbimą.
„Jei Rusija žlugs, 7 milijonai kvadratinių kilometrų Tolimųjų Rytų negali būti prarasti. Istorija rodo, kad Kinija jau sumokėjo už savo silpnumą ir deramai įsiklausė į šią pamoką“, – rašoma straipsnyje.
Tačiau autorius įspėja Pekiną dėl atviro bandymo okupuoti Tolimuosius Rytus ir pakartoti Rusijos veiksmus Ukrainoje, nes tai vestų į tarptautinę izoliaciją. Vietoj to jis siūlo tęsti „švelnią“ strategiją: investuoti į su Kinija susijusias pajėgas ir jas remti. Kinijos požiūriu, Tolimųjų Rytų stabilumas yra tiesiogiai susijęs su jos šiaurės rytų provincijų saugumu.
Šiame kontekste Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija laikoma diplomatine priemone, atgrasančia nuo išorės kišimosi ir užtikrinančia politinį saugumą ekonominiam bendradarbiavimui.
Kinijos strategija regione grindžiama laipsnišku požiūriu: ekonomika ir infrastruktūra yra pagrindas, diplomatija teikia apsaugą, o ilgalaikės sutartys garantuoja negrįžtamumą.
„Kinijai Tolimieji Rytai yra lobis, Rusijai – našta... Kinijos strategija pagrįsta ramia ir laipsniška pažanga, nesukeliant triukšmo... Rusijos subyrėjimas nėra abstraktus scenarijus, ir tik iš anksto pasiruošus galima veikti ramiai“, – apibendrina autorius.
