Trumpas ir Putinas po vienu stogu: Beringo sąsiaurio tunelis tampa realiu scenarijumi? ()
„Pasibaisėtinas planas.“
© Ekrano nuotrauka|https://www.youtube.com/watch?v=EtjXDPbd0s0
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Trumpo–Putino tunelis po Beringo sąsiauriu yra realus scenarijus. Ar visi jau pamiršo Bušo ir Obamos žingsnius?“ – primena profesorius.
Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Vėveris nustatė galutines sąlygas, kad jo šalis pritartų Europoje įšaldytų Rusijos aktyvų, kurių vertė siekia 140 mlrd. eurų, panaudojimui teikiant pagalbą Ukrainai.
„Belgijoje šie pinigai techniškai yra įšaldyti, tačiau atsakomybę turi prisiimti visi, taip pat ir Latvija. Pasibaisėtinas Trumpo 28 punktų planas numatė, kad Rusija būtų grąžinta į G8 klubą, palaipsniui mažinant sankcijas – nėra nerealu, kad JAV perkrauna santykius su Rusija. Trumpas nuolat kalba apie milžiniškas bendradarbiavimo galimybes, kalbama apie Trumpo–Putino tunelį po Beringo sąsiauriu. Prisiminkime, kad po karo Gruzijoje 2009 m. kovą Barakas Obama išsiuntė Hillary Clinton į Ženevą kartu su Lavrovu paspausti „reset“ mygtuko. Tokių precedentų jau būta – visi pastarieji JAV prezidentai bandė „perkrauti“ santykius su Rusija. Juk ir Bušas 2001 m. pažvelgė Putinui į akis ir pamatė jo sielą, pamatė žmogų, kuriam rūpi jo valstybė. Taigi – visa, kas nauja, yra gerai pamiršta sena!“ – Latvijos televizijos TV24 laidoje „Preses Klubs“ pasakė Māris Andžāns, Geopolitikos tyrimų centro direktorius, Rygos Stradinio universiteto asocijuotasis profesorius.
|
Jau pranešta, kad De Vėveris laiške Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai fon der Lejen nurodo, jog kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės turėtų suteikti teisiškai įpareigojančias ir besąlygines garantijas, kurios padengtų visą Ukrainai suteikiamos paskolos sumą, prieš jam sutinkant paremti tokį žingsnį.
Fon der Lejen kartu su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu siekia, kad Ukrainai būtų prieinami ES įšaldyti Rusijos centrinio banko aktyvai, kurių suma siekia iki 140 mlrd. eurų, ir kuriais būtų padengiami Ukrainos finansiniai poreikiai ateinančiais metais.
Belgija iki šiol šią iniciatyvą blokavo.
Remiantis EK pateikta informacija, ES yra įšaldžiusi Rusijos centrinio banko aktyvų maždaug už 210 mlrd. eurų. Didžioji jų dalis įšaldyta Briuselyje įsikūrusioje finansų institucijoje „Euroclear“.
Laiške, nusiųstame fon der Lejen, De Vėveris taip pat pakartotinai išreiškia kelias teisines ir finansines abejones bei nurodo rizikas euro stabilumui ir galimas išlaidas, kurios kiltų tuo atveju, jei Rusija šiuo klausimu kreiptųsi į teismą ir laimėtų.
Vietoj Rusijos aktyvų panaudojimo Belgijos ministras pirmininkas ragina ES pritraukti lėšų kapitalo rinkose, kad būtų padengti Ukrainos finansiniai poreikiai 2026 metais – 45 mlrd. eurų apimtyje.
De Vėverio nuomone, tai būtų mažiau rizikinga ir taip pat pigiau.
Jis taip pat įspėja, kad skubotas sprendimas dėl įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimo gali pakenkti JAV vadovaujamoms pastangoms nutraukti Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą.
.png)
.png)
