Neįtikėtina sukčių ataka: keli metodai, kaip jūsų pinigai dingsta per sekundes (Video) ()
Bankas skelbia pavojaus signalą ir įspėja milijonus savo klientų apie šiuos spąstus.
© Usien, CC0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:50_Eurobanknoten_in_der_Hand_aufgefaechert.JPG
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kibernetinių nusikaltimų daugėja, o sukčiai naudoja įvairius metodus, kad gautų neskelbtinus duomenis arba išviliotų iš žmonių jų santaupas.
Taupomasis bankas „Sparkasse“ šiuo metu įspėja apie skirtingas sukčiavimo schemas.
Pirmasis sukčiavimo atvejis – apgaulingų el. laiškų siuntimas „Sparkasse“ vardu. „Naujo ir svarbaus pranešimo pretekstu bandoma jus apgauti ir priversti apsilankyti apgaulingoje svetainėje (sukčių svetainėje)“, – teigia „Sparkasse“. Tada svetainė prašo jūsų prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenų ir kitos asmeninės informacijos. Ji taip pat prašo TAN (operacijos autentifikavimo numerio) leidimo.
„Sparkasse“ įspėja, kad jokiomis aplinkybėmis neturėtumėte įvesti jokių duomenų šiose sukčių svetainėse. „Sukčiai juos gali panaudoti, pavyzdžiui, apgaulingiems telefono skambučiams taupomojo banko vardu (galbūt net naudodami netikrą jūsų taupomojo banko telefono numerį)“, – teigė bankas.
|
Jei nukentėję asmenys jau įvedė slaptus duomenis šiose apgaulingose svetainėse, jie turėtų kuo greičiau susisiekti su savo vietiniu taupomojo banko skyriumi, kad būtų užblokuota jų prieiga prie internetinės bankininkystės.
Bankas taip pat įspėja apie kitos rūšies sukčiavimą. „Šiuo metu stebime netikrų el. laiškų ir tekstinių žinučių, siunčiamų taupomojo banko vardu, platinimą“, – praneša bankas. Tai nusikaltėlių el. laiškai. Juos galima atpažinti pagal temos eilutes, pvz., „Reikalingas atnaujinimas – nuoroda: 8731399“ arba „Atlikite „pushTAN“ priežiūros darbus“.
Konkrečiai, šiuose el. laiškuose gavėjai, pasitelkiant įvairius pretekstus, įskaitant paslaugų teikimo sąlygų atnaujinimą, raginami apsilankyti apgaulingoje svetainėje (sukčių). Bankas aiškiai įspėja tokiose svetainėse nevesti jokių duomenų.
Šiuos duomenis sukčiai gali naudoti, pavyzdžiui, skambindami telefonu, apsimesdami banku. „Skambinantys asmenys bando jus apgauti, kad autorizuotumėte sukčiams priklausantį įrenginį kaip patikimą, įvesdami TAN (operacijos autentifikavimo numerį) arba patvirtindami sukčių inicijuotą pervedimą“, – aiškina bankas.
„Sparkasse“ dar kartą įspėja nevesti neskelbtinų duomenų tokiose svetainėse. „Skambinantys telefonu asmenys bando jus apgauti, kad patvirtintumėte sukčiaus įrenginį kaip patikimą, įvesdami TAN (operacijos autentifikavimo numerį) arba patvirtindami sukčių inicijuotą pavedimą“, – aiškina bankas. Tokios operacijos turėtų būti autorizuojamos tik tuo atveju, jei jas anksčiau inicijavo sąskaitos savininkas.
Federalinė informacijos saugumo tarnyba (BSI) savo svetainėje nurodo šiuos požymius, kurie gali padėti atpažinti sukčių el. laišką:
- el. laiško tekstas rodo, kad reikia skubiai imtis veiksmų, pavyzdžiui: „Jei nedelsdami neatnaujinsite savo duomenų, jie bus negrįžtamai prarasti“;
- naudojami grasinimai: „Jei to nepadarysite, deja, turėsime užblokuoti jūsų paskyrą“;
- jūsų prašoma įvesti konfidencialius duomenis, pvz., internetinės bankininkystės PIN kodą arba kreditinės kortelės numerį;
- el. laiške yra nuorodų arba formų;
- atrodo, kad el. laiškas yra iš pažįstamo asmens ar organizacijos, tačiau siuntėjo prašymas atrodo neįprastas.
„Jei gaunate el. laišką, kuriame yra bent vienas iš šių požymių, turėtumėte įtarti kažką negero“, – pataria Vokietijos federalinė informacijos saugumo tarnyba (BSI). Tuomet „labai tikėtina“, kad tai sukčių el. laiškas.
.jpg)
