Lenkai pasisakė dėl išstojimo iš ES. Rekordiniai apklausų rezultatai ()
„United Surveys by IBRiS“ atliktos apklausos duomenimis, vienas iš keturių respondentų nori, kad Lenkija netrukus pradėtų išstojimo iš Europos Sąjungos procesą.
© Kpalion, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:EU_and_PL_flags.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors dauguma respondentų mano, kad pasilikimas ES atneš daugiau naudos Lenkijai, „Polexit“ (aliuzija į „Brexit“) šalininkų skaičius pasiekė aukščiausią lygį per daugelį metų.
Paklausti, ar Lenkija turėtų išstoti iš Europos Sąjungos, 65,7 % „Wirtualna Polska“ užsakymu atliktos IBRiS apklausos dalyvių atsakė neigiamai. 48,6 % „Polexit“ respondentų griežtai priešinosi, o 17,1 % pasirinko atsakymą „tikriausiai ne“.
Nepaisant didelio palaikymo už pasilikimą ES, lenkų, norinčių nutraukti aljansą su Briuseliu, procentas yra pats įspūdingiausias. Iš viso 24,7 % respondentų pritaria „Polexit“. 11,6 % rinkėjų tvirtai pritaria šiai idėjai, o 13,1 % atsakė „gana taip“.
Labiausiai euroskeptiškai nusiteikę lenkai yra vyrai, darbingo amžiaus žmonės, dešiniųjų partijų rinkėjai ir kaimo vietovių gyventojai.
|
Iš viso 28 % vyrų pritaria Lenkijos išstojimui iš ES (panašios nuomonės laikosi 21 % moterų).
Pritaria išstojimui iš Europos Sąjungos 38 % 30–49 metų amžiaus grupės žmonių, o tai paneigia mitą, kad būtent vyriausi lenkai norėtų palikti bendriją.
Savo ruožtu, labiausiai proeuropietiška karta yra jauniausi rinkėjai nuo 18 iki 29 metų amžiaus – šioje grupėje 61 % žmonių pareiškia norą likti ES.
Net 35 % kaimo vietovių Lenkijos gyventojų norėtų atsisakyti Europos Sąjungos politikos (20 % „tikrai taip“, 15 % „greičiau taip“). Vidutinio dydžio ir dideliuose miestuose euroentuziastų grupė yra daug didesnė – nuo maždaug 60 iki daugiau nei 80 %.
Radikaliausią požiūrį į šią temą taip pat skelbia „Teisės ir teisingumo“ (47 % pritaria išstojimui iš ES) ir Konfederacijos (41 %) rinkėjai.
Kitame kraštutinume yra valdančiosios koalicijos elektoratas – KO, kairiųjų ir trečiojo kelio rinkėjų parama pasilikimui ES siekia daugiau nei 80 procentų.
Apklausos rezultatai dar labiau stebina, palyginti su didžiausių Europos Sąjungos paramos gavėjų analize. Vokietijos ekonomikos instituto duomenimis, Lenkija dabar yra antra pagal dydį ES paramos gavėja po Graikijos, daugelį metų pirmaujanti šioje srityje.
Šių metų ES biudžete jai skirta 2,9 mlrd. EUR.
IBRiS prezidentas Marcinas Duma, komentuodamas apklausos rezultatus, teigė, kad „šiandien esame visiškai kitoje vietoje nei prieš keliolika metų ar panašiai, kai Lenkijos išstojimas iš Europos Sąjungos buvo politinė fantazija.
„Lenkija pasiekė tokį tašką, kai Europos Sąjunga nebėra neginčijamas civilizacijos horizontas. Du trečdaliai visuomenės vis dar sako „ne“ išstojimui, tačiau ketvirtadalis sako „taip“, o beveik 10 % neturi nuomonės. Tai esminis pokytis, palyginti su tuo, kas buvo prieš dešimtmetį“, – sakė jis.
Apklausos organizatoriaus prezidento teigimu, apklausos rezultatai yra „didelių socialinių pokyčių“, įvykusių Lenkijoje per pastaruosius du dešimtmečius, signalas. Jis kaip didžiausią grėsmę bendrystės su Europos Sąjunga jausmui įvardijo Rusijos dezinformaciją, „kuria siekiama sustiprinti antieuropietiškas nuostatas“.
„Jei sujungsime įvairius veiksnius, situacija gali greitai tapti nevaldoma. Tai matėme „Brexit“ atveju. Ten taip pat dezinformacijos ir tuo pačiu metu vykusių nuotaikų radikalėjimo derinys lėmė staigų išstojimo palaikymo svyravimą“.
„Wirtualna Polska“ užsakytas IBRiS tyrimas „United Surveys“ buvo atliktas gruodžio 5–8 d., naudojant CATI ir CAWI metodą, su tūkstančio žmonių grupe.
