Pasiekė „mirties zoną“. Sugrįžo SSRS ()
V. Putinas ir Rusijos ekonominės politikos architektai negali pripažinti savo problemų, ir net lėtėjantis ekonomikos augimas pateikiamas kaip būdas suvaldyti infliaciją.
© Kremlin.ru, CC BY 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Gossovet_Russia_6_September_2008.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kremliaus kalbos ekspertams primena Sovietų Sąjungos lyderių paaiškinimus.
Rusijos ekonominė padėtis primena paskutinius Sovietų Sąjungos metus, rašo Rusijos ekonomikos žurnalistė Tatjana Rybakova leidinio „The Moscow Times“ skiltyje. Žurnalistė teigia, kad perskaičiusi Finansų ministerijos ekonomines prognozes ir gruodžio pradžioje stebėjusi prezidento Vladimiro Putino metinę spaudos konferenciją, patyrė „déjà vu“.
„Esu tai mačiusi anksčiau. Šiuos žodžius, šiuos paaiškinimus girdėjau devintojo dešimtmečio antroje pusėje. Klausimas nebėra tas, ar tai panašu – nes tai panašu – bet ar istorija baigsis taip pat, ar Rusija artėja prie kitokio finalo“, – rašo T. Rybakova.
|
Rusija susiduria su daugybe ekonominių iššūkių. Šalies ekonomikos augimas stringa, o infliacija ir palūkanų normos yra aukštos. Prezidentas V. Putinas spaudos konferencijoje pripažino, kad RF ekonomika šiais metais paaugo nedideliu procentu, tačiau vis dėlto teigė, kad šalies ekonomika išaugo labiau nei euro zonos ekonomika tik per pastaruosius trejus metus kartu sudėjus.
Pasak T. Rybakovos, V. Putino kalbose gausu paaiškinimų.
„Negalėjau neprisiminti vėlyvojo sovietinio metodo lyginti vyraujančią ekonominę situaciją su 1913 m.“, – rašo ji.
1913-ieji buvo paskutiniai taikos metai Rusijoje prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir caro valdžios žlugimą.
„Nesvarbu, kokios tuščios buvo lentynos ar kokios ilgos buvo eilės, oficiali statistika visada rodė, kad piliečiai gyveno geriau ir laimingiau nei bet kada anksčiau. Mažai kas tuo tikėjo tada, ir mažai kas tiki dabar. V. Putinas ir Rusijos ekonominės politikos architektai negali pripažinti savo problemų, ir net lėtėjantis ekonomikos augimas pateikiamas kaip būdas suvaldyti infliaciją. Ekonomikos augimas lėtėja „pagal planą“, – sarkastiškai apibūdina T. Rybakova.
Oficialūs Rusijos vertinimai rodo, kad iki 2031 m. naftos kaina pakils iki 69 USD už barelį, o rusiškos naftos kaina šiais metais dėl sankcijų nukrito iki 35 USD. T. Rybakova mano, kad šis vertinimas yra pernelyg optimistiškas, nes, pavyzdžiui, nafta iš Irano ir Venesuelos iki šiol į rinką buvo tiekiama tik ribotai, o Saudo Arabija nepanaikino savo gamybos apribojimų.
„Jei šis déjà vu yra daugiau nei tik psichologinė patirtis, galima nubrėžti Rusijos ekonomikos gyvavimo grafiką. Naftos kaina smuko 1985 m. Nors Sovietų Sąjunga išliko iki... 1991 m. jos ekonomika tapo praktiškai neveiksni iki 1989 m.“
T. Rybakova pripažįsta, kad Rusijos, kaip rinkos ekonomikos, pradinė padėtis buvo geresnė nei Sovietų Sąjungos, ir rusai iki šiol kentė dideles palūkanų normas ir didėjančius mokesčius. Tačiau piliečių kantrybė gali greitai išsekti, ypač turint dideles išlaidas gynybai, mano T. Rybakova.
Istorija nesikartoja, daro išvadą Rusijos žurnalistė, tačiau ekonominiai ženklai Rusijos režimui nieko gero nežada.
„Kai ekonominiai naratyvai pradeda skambėti pažįstamai, sunku nepradėti skaičiuoti likusių metų.“
