Nafta Venesueloje. Šalis, mieganti ant juodojo aukso. Kiek jo ten? ()
JAV intervencija Venesueloje gali turėti paslėptą tikslą.
© Ekrano kopija | https://x.com/OrinocoResearch/status/1795837275227705817/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar tai susiję su „juoduoju auksu“? Šeštadienį (sausio 3 d.) Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos perims Venesuelos naftos atsargų kontrolę, o Amerikos įmonės investuos milijardus dolerių į vietos naftos pramonės atkūrimą. Kiek naftos turi Venesuela ir kokie jos telkiniai?
JAV operacija Venesueloje vyko naktį iš penktadienio į šeštadienį (2025 m. sausio 2–3 d.), kai JAV pajėgos sučiupo prezidentą Nicolás Maduro. Jis bus teisiamas dėl kokaino kontrabandos į Jungtines Valstijas. Karinė intervencija buvo skirta ne tik nuversti diktatorių, bet ir kontroliuoti Venesuelos naftą – galbūt pirmiausia tam.
Šeštadienį (sausio 3 d.) Donaldas Trumpas aiškiai pareiškė, kad JAV perims didžiulių Venesuelos naftos atsargų kontrolę ir kad Amerikos įmonės investuos milijardus dolerių į sunkumų patiriančios naftos pramonės atkūrimą. O investuoti yra daug į ką, nes ši Pietų Amerikos šalis turi naftos telkinių.
Kiek naftos turi Venesuela?
|
Remiantis 2023 m. JAV Energetikos informacijos administracijos (EIA) duomenimis, Venesuela turi didžiulius naftos rezervus – didžiausius patvirtintus rezervus pasaulyje. Jų vertė siekia maždaug 303 milijardus barelių. Tai sudaro beveik penktadalį pasaulio rezervų ir daugiau nei Saudo Arabija (267 milijardai barelių), Iranas (209 milijardai barelių), Irakas (145 milijardai barelių), Jungtiniai Arabų Emyratai (113 milijardų barelių), Kuveitas (102 milijardai barelių) ar Rusija (80 milijardų barelių).
Nors Venesuela turi didžiausias naftos atsargas pasaulyje, ji toli gražu nėra viena turtingiausių pasaulio šalių. Taip yra, be kita ko, dėl gavybos sunkumų ir apgriuvusios infrastruktūros, kurią Donaldas Trumpas „dosniai“ pažadėjo atstatyti padedamas Amerikos kompanijų ir jų lėšomis.
„Mūsų labai didelės Amerikos naftos kompanijos – didžiausios visame pasaulyje – ateis, išleis milijardus dolerių ir suremontuos labai sugedusią infrastruktūrą – naftos infrastruktūrą“, – konferencijoje Mar-a-Lago mieste sakė Amerikos prezidentas.
Taip pat verta paminėti, kad Venesuela turi vienus didžiausių gamtinių dujų atsargų pasaulyje. Bendra atsargų suma yra maždaug 195–200 trilijonų kubinių pėdų (TCF), pagal kurią šalis užima 7 arba 8 vietą pasaulyje ir 1 vietą Pietų Amerikoje.
Naftos telkiniai Venesueloje
Venesuela turi didžiausias pasaulyje patvirtintas naftos atsargas, tačiau dabartinis jos gamybos potencialas yra labai mažas.
Šalis per dieną pagamina tik vieną milijoną barelių žalios naftos, o tai sudaro maždaug 0,8 % pasaulinės produkcijos. Jos telkiniuose, ypač Orinoko juostoje, yra labai tankios ir sunkios žalios naftos, kurią reikia maišyti su lengvesnėmis frakcijomis arba atlikti išankstinį apdorojimą, o tam reikia didelių finansinių investicijų ir technologijų. Jos nėra ypač lengvai prieinamos. Priežastys – ne tik investicijų trūkumas, bet ir korupcija, tarptautinės sankcijos bei gili ekonominė krizė.
Visa tai lėmė, kad Venesuela, kuri 10-ajame dešimtmetyje gamindavo 3,5 mln. barelių naftos per dieną, dabar pagamina tik 1 mln. JAV įkūrus savo naftos bendroves (pvz., „Chevron“) Venesueloje, gamyba greičiausiai vėl padidės – galbūt 3 mln. barelių per dieną. Tai taip pat gali lemti reikšmingą pasaulinių naftos kainų kritimą – nuo 60 iki 55 ar net 50 dolerių per ateinančius mėnesius.
Pagrindinis Venesuelos naftos telkinys yra Orinoko juosta, esanti šalies šiaurėje. Ji driekiasi maždaug 600 km pločio ir 70 km ilgio. Joje yra itin sunkios žalios naftos, kurios tankis primena dervą ir kurioje yra daug priemaišų. Jos gavyba yra gerokai sudėtingesnė nei „lengvosios“ žalios naftos, randamos arabų šalyse.
Kaip išgaunama žalia nafta?
Žalia nafta yra iškastinis kuras, susidaręs per milijonus metų. Tai vyksta anaerobiniu būdu skaidantis priešistorinių organizmų, įskaitant zooplanktoną ir dumblius, organinėms medžiagoms. Apskaičiuota, kad 70 % pasaulio naftos išteklių atsirado mezozojaus eroje (prieš 252–62 milijonus metų). Tuo metu dinozaurų nebuvo, todėl paplitęs įsitikinimas, kad „juodasis auksas“ yra jų metamorfizuoti palaikai, yra klaidinantis.
Šios organinės liekanos nusėdo jūrų ir upių dugne ir per ateinančius milijonus metų rausėsi vis giliau ir giliau. Didėjantis slėgis ir temperatūra bei deguonies trūkumas lėmė šios medžiagos transformaciją į kerogeną – vaškinę medžiagą, kuri katagenezės metu paverčiama angliavandeniliais, kurie savo ruožtu sudaro žalią naftą.
