Įspėja apie masines sukčiavimo kampanijas.

Trumpai:

• Nors šis įspėjimas skirtas Suomijos gyventojams, Lietuvoje vyksta identiški procesai. Mūsų šalyje sukčiai taip pat aktyviai klastoja VMI, „Sodros“ ir didžiųjų bankų („Swedbank“, SEB) vardus, naudodami tas pačias technikas: skubos jausmą, vizualiai panašias nuorodas ir klastotus telefono numerius.
• Būkite budrūs – sukčiavimo schemos neturi sienų.

Suomijos telemarketingo asociacija įspėja apie masines sukčiavimo kampanijas, kurių metu imituojami oficialūs „Suomi.fi“ pranešimai bei bankų laiškai. Taip pat gyventojai raginami būti itin budrūs sulaukus skambučių iš užsienio numerių.

[EU+Kuponai] Super rinkiniai! Sulankstomos saulės panelės + dyzeliniai oro šildytuvui. Būtina kiekvienam 5220 1 Žemiausios kainos Specialūs kuponai Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas Aukščiausia kokybė Puikių galimybių rinkiniai Labai ribotas kiekis 12 mėn. garantija Išsamiau

Klastojami žinomi prekės ženklai Sukčiai aktyviausiai naudojasi bankų „Nordea“ ir „Aktia“ vardais. Taip pat užfiksuota daugybė apgavysčių, prisidengiant telekomunikacijų bendrove „Elisa“ bei antivirusinės programos „McAfee“ pranešimais.

Kaip veikia tipinė schema? Auka gauna pranešimą apie neva paruoštą mokesčių ataskaitą:

„Gavote su mokesčiais susijusią žinutę „Suomi.fi“ sistemoje. Siuntėjas: Teisingumo ministerija, Antstolių institucijos dokumentai. Saugumo sumetimais pranešimo negalima perskaityti šiame el. laiške. Turinį peržiūrėkite prisijungę prie paslaugos per šią nuorodą...“

Klastos esmė – viena raidė

Nuoroda veda ne į oficialią svetainę, o į sukčių puslapį. Siuntėjo pavadinime viena raidė dažnai pakeičiama graikišku simboliu sigma (σ). Greitai skaitant telefone, šis skirtumas beveik nepastebimas, o siuntėjo adresas peržiūros lange dažnai paslepiamas.

Tikslas – sukurti skubos jausmą Nusikaltėliai tikisi, kad gavėjas išsigąs arba pradės skubėti, todėl ragina „apsaugoti sąskaitą“ arba „patvirtinti informaciją“. „Sukčiai naudojasi žmonių pasitikėjimu valdžios institucijomis. Iš pirmo žvilgsnio žinutės atrodo identiškos tikrosioms, tačiau smulkios detalės, tokios kaip tikrasis nuorodos adresas ar siuntėjo el. paštas, išduoda klastą“, – sako Suomijos telemarketingo asociacijos įkūrėjas Arto Isokoski.

Skambučiai iš užsienio ir nepageidaujamos reklamos „Kilpi“ duomenų bazė fiksuoja masinius skambučius iš šių šalių kodų:

Lenkija (+48), Norvegija (+47), Švedija (+46), JK (+44), Slovakija (+421), Italija (+39), Prancūzija (+33).

Be tiesioginio sukčiavimo, vartotojus vargina neteisėtos kazino reklamos ir nepageidaujami greitųjų paskolų pasiūlymai SMS žinutėmis. Įtartinus numerius ar el. pašto adresus nemokamai patikrinti galima telemarketingo draudimo paieškos tarnyboje.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

verkkouutiset.fi

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()

Ąsočių metodas, padėsiantis jums sutaupyti

+1

(29)

Kokia yra algos riba, nuo kurios laimės nebedaugėja?

+1

(29)

[ŽT] „Neatidarykite durų!“ Lietuvoje kažkas vyksta

+3

Kaip imti paskolą iš banko ir nepakliūti į spąstus

+1

(8)

Atsisveikinimas su Franklinu: kodėl norima uždrausti 100 $ banknotus

+1

(10)

„Jis tik norėjo pasiimti grynųjų pinigų.“ To, kas nutiko bankomate, nesapnavo net baisiausiame sapne

+3

Ką reikia žinoti apie eurus (Video)

+1

[ŽT] „Neteko per 6 000 eurų.“ Lietuvoje milijonai atakų

+3