Rusijos kaimynė smogia smūgį kovotojams. „Tai tik pradžia“ ()
Estijos valdžia uždraudė į šalį atvykti 261 Rusijos kovotojui, dalyvavusiam kare prieš Ukrainą.
© Laima Gūtmane, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:The_border_zone_between_Estonia_and_Russia_in_Narva_-_panoramio.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Nėra abejonių, kad tai asmenys, priešiškai nusiteikę Europos atžvilgiu“, – paskelbė Estijos vidaus reikalų ministras. Valdžia pabrėžia, kad iniciatyva skirta padidinti saugumą ir turėtų būti taikoma visoje Europos Sąjungoje.
Estijos vidaus reikalų ministerija uždraudė įvažiuoti į Estiją 261 Rusijos kovotojui, dalyvavusiam kare prieš Ukrainą. Vidaus reikalų ministras Igoris Taro teigė, kad draudimai buvo neišvengiami, nes „tie, kurie vykdė žiaurumus Ukrainoje Vladimiro Putino vardu, neturi vietos laisvame ir demokratiniame pasaulyje“.
„Nėra abejonės, kad šie asmenys yra priešiškai nusiteikę Europos atžvilgiu. Jie turi kovinės patirties ir karinį parengimą. Jie dažnai gali turėti teistumo požymių. Be to, jie yra patyrę traumų. Jų keliama grėsmė nėra tik abstrakcija. Ji apima ir galimybę vykdyti užduotis Rusijos slaptosioms tarnyboms, ir dalyvavimą organizuotame nusikalstamume“, – sakė Taro.
|
Vidaus saugumo ministerijos sekretoriaus pavaduotojas Joosepas Kaasikas pridūrė, kad draudimai tėra pradžia ir ateityje jų bus įvesta daugiau. Sprendimas įvesti draudimus atvykti nebuvo priimtas per naktį. Šis klausimas pirmą kartą buvo išsamiau aptartas 2025 m. vasarą Estijoje vykusiame Baltijos šalių vidaus reikalų ministrų susitikime. Nuo tada, pasak Kaasiko, Estija ne kartą kėlė šį klausimą diskusijose su ES šalimis.
„Tikimės, kad kitos šalys netrukus paseks Estijos iniciatyva. Svarbiausias prioritetas – sudaryti vieningą, išsamų juodąjį sąrašą ir uždrausti išduoti Šengeno vizas bei leidimus gyventi ES visiems identifikuotiems buvusiems Rusijos kovotojams“, – tęsė Kaasikas.
Apskaičiuota, kad Rusijos ginkluotoje agresijoje dalyvavo iki 1,5 milijono Rusijos piliečių. Iš jų 640 000 vis dar yra fronto linijose.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna socialiniuose tinkluose paskelbė, kad šis sprendimas tėra „pradžia“. Pareigūnas paminėjo šimtus tūkstančių „agresorės valstybės“ kareivių, kurie dalyvavo žiauriame kare, vykdė žiaurumus ir kurstė smurtą.
„Jiems nėra vietos nei Estijoje, nei Šengeno erdvėje“, – paskelbė Tsakhna.
Estijos teisingumo ministerijos vadovas paskelbė, kad jo šalis toliau dirbs siekdama užtikrinti, jog „durys buvusiam Rusijos pasipriešinimui liktų uždarytos“. „Raginame kitas šalis daryti tą patį“, – užbaigė politikas.
